Aktyvių karo rėmėjų Rusijos Federacijoje „branduolys“ 2023 metų spalio pabaigoje sumažėjo iki vos 12 proc. – mažiausio per visą invazijos į Ukrainą laikotarpį, išsiaiškino projekto „Chroniki“ sociologai, rašo „The Moscow Times“.
Palaikymas sumažėjo perpus
Karą remiančiam „branduoliui“ sociologai priskiria tuos gyventojus, kurie vienu metu išreiškia paramą karui, nepritaria sprendimui išvesti karius ir pradėti taikos derybas nepasiekus karo tikslų ir mano, kad valstybės išlaidų prioritetas turėtų būti kariuomenė.
Nuo metų pradžios tokių gyventojų skaičius sumažėjo beveik perpus: vasario mėnesį tokių respondentų buvo 22 proc., o dabar jų yra pusantro karto mažiau nei ankstyvos karo pabaigos šalininkų. Tai – 18,5 proc. respondentų, kurie tuo pat metu neišreiškė pritarimo karui, pritartų sprendimui išvesti karius iš Ukrainos ir mano, kad išlaidų prioritetas turėtų būti socialinė sritis, o ne kariuomenė.
Pirmą kartą sprendimui išvesti kariuomenę nepasiekus Kremliaus užsibrėžtų tikslų pritartų daugiau rusų, nei nepritartų: 40 proc. prieš 33 proc. Kol pirmųjų dalis, antrųjų – pasisakančių už karo tęsimą tol, kol bus pasiekti tikslai – sistemingai mažėja: 2023 metų vasarį tokių buvo 47 proc., 2023 metų liepą – 39 proc.
„Iš tikrųjų tai yra pralaimėjimo pripažinimo klausimas: įvedė kariuomenę, nepasiekė savo tikslų, pasitraukė – pralaimėjo“, – pažymi projekto „Chroniki“ vadovas Aleksejus Miniajlo.
Dabar daugiau rusų pasisako už tokį „teisėtą pralaimėjimą“ nei už karo tęsimą, pabrėžia jis.
Sparčiai blogėja psichologinė būklė
Nepaisant pergalingų valdžios pranešimų apie Rusijos ekonomikos stabilumą ir per 15 metų rekordinį realaus darbo užmokesčio augimą, vis daugiau Rusijos piliečių jaučia sankcijų daromą žalą, skundžiasi tuščiomis piniginėmis ir augančia depresija.
„Chroniki“ duomenimis, sumažėjo 44 proc. šeimų pajamos, vienas iš penkių respondentų nurodė, kad dingo jiems reikalingi vaistai, o daugiau nei pusė – 52 proc. – teigė patyrę nerimo priepuolius. Negana to, pastarųjų dalis nuo karo pradžios išaugo 20 proc.
Netgi iš tų, kurie pasisako už karo tęsimą, kas ketvirtas (24 proc.) supranta, kad karinių išlaidų padidinimas iki rekordinio lygio nuo sovietinių laikų jiems padarytų asmeninę ekonominę žalą. Tarp tų, kurie kalba apie karo palaikymą, 18 proc. mano, kad jų finansinė padėtis pablogės dėl padidėjusių karo išlaidų.
Tuo metu Ukrainoje beveik pusė ukrainiečių jau pasisako už „kompromiso“ su Rusija derybose dėl karo baigties paieškas, rodo „Reiting“ bendrovės apklausa. Be to, per paskutinį pusmetį susitraukė ir pasisakančių už karinį užgrobtų teritorijų atsikovojimą žmonių skaičius.
