Nors toks elgesys ir stebina, evoliucijos prasme, pagalba savo rūšies atstovams padeda pratęsti giminės liniją, o štai pagalba kitų rūšių gyvūnams, tam neturi jokios tiesioginės įtakos.
Kažkur tarp savanaudiškumo ir pasiaukojimo slypi toks elgesys kaip prosociali pagalba ir bendradarbiavimas, kuriuos skatina bendras tikslas arba noras išsaugoti abiem pusėms naudingus ryšius. Yra žinoma, kad toks elgesys būdingas žinduoliams, tačiau tik neseniai jis buvo pastebėtas atliekant eksperimentus su paukščiais. Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Current Biology“, parodė, kad mėlyngalvės araros visiškai nesusidomėjo galimybe padėti savo kaimynams, tačiau pilkosios papūgos elgėsi priešingai.
Tyrėjai atliko eksperimentą: paukščiams buvo duodami žetonai, kuriuos jie galėjo iškeisti į maistą.
Jų stebėjimai atskleidė, kad pilkosios papūgos (kurios, beje, mėgsta keiktis), savanoriškai, o kartais ir spontaniškai, atiduodavo savo žetonus, kad maisto gautų kitos pilkosios papūgos. Dosnus elgesys buvo pastebimas dažniau, jeigu du paukščiai vienas kitą pažinojo. Tačiau dalinimasis tuo nesibaigė. Tie paukščiai, kurie prieš tai žetonų neturėjo ir jiems padėjo jų kaimynai, situacijai pasikeitus, savo žetoną perduodavo kitoms papūgoms. Žemiau galite pamatyti, kaip papūgos Bella ir Kimmi padeda viena kitai.
Deja, mėlyngalvės araros buvo ne tokios dosnios. Jos retai žetonus atiduodavo kitiems paukščiams ir mieliau juos pasilikdavo sau.
Nors iš dviejų tirtų paukščių rūšių, tik pilkosios papūgos, paskatintos socialinės atsakomybės ir bendruomeniškumo, padėjo savo kaimynėms, toks paukščių elgesys yra išties įdomus. Tyrimo autoriai mano, kad altruizmas gali būti konvergentinės evoliucijos tarp žinduolių ir paukščių įrodymas, kai dviejų rūšių panašumai susiformuoja nepriklausomai, o ne dėl giminystės ryšių.
