Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus.
Kandidatė į Europos Sąjungos (ES) nares, besiribojanti su Ukraina ir turinti prorusišką separatistinį regioną, jau seniai yra atsidūrusi kryžkelėje, ar glaudžiau bendradarbiauti su Briuseliu, ar palaikyti sovietmetį menančius santykius su Maskva.
Sekmadienio rinkimai buvo laikomi labai svarbiais nedidelei šaliai, siekiančiai tęsti ES integracijos siekį, pradėtą po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais
Pirmadienio rytą suskaičiavus 95 proc. balsų, paaiškėjo, jog nuo 2021 metų valdžioje esanti Veiksmo ir solidarumo partija (PAS) surinko 48,3 proc. balsų, gerokai lenkdama antrąją vietą užėmusią prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 25,5 proc. balsų.
PAS, kurios lyderiai sekmadienio vakarą nesikreipė į jų laukiančius žurnalistus, 2021 metų rinkimuose surinko 52,8 proc. balsų.
„Statistiškai kalbant, PAS užsitikrino trapią daugumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kišiniove įsikūrusio analitinio centro „WatchDog.md“ analitikas Andrejus Curararu (Andrejus Kureraru).
Tačiau jis perspėjo, kad „pavojus dar neįveiktas, nes funkcionuojančią vyriausybę bus sunku suformuoti“.
„Kremlius finansavo pernelyg didelę operaciją, kad galėtų pasitraukti, ir gali griebtis protestų, papirkinėti PAS parlamento narius ir taikyti kitą taktiką, kad sutrikdytų stabilios proeuropietiškos vyriausybės formavimą“, – pridūrė jis.
Raginimas protestuoti
Balsavimą temdė būgštavimai dėl balsų pirkimo ir neramumų, o taip pat, kaip sakė ES, „precedento neturinti dezinformacijos kampanija“ iš Rusijos.
Maskva šiuos kaltinimus neigė.
Buvęs prezidentas ir vienas iš Patriotinio bloko lyderių Igoris Dodonas pirmadienį paragino žmones „taikiai protestuoti“, apkaltindamas PAS balsų vagyste.
„Jei naktį bus klastočių, rytoj nepripažinsime parlamento rinkimų (rezultatų) ir prašysime pakartoti rinkimus“, – sakė jis sekmadienio vakarą prie rinkimų komisijos, kur nuėjo su kai kuriais rėmėjais.
Anksčiau sekmadienį rinkėja Natalia Sandu (Natalija Sandu) pareiškė, kad rinkimai yra „svarbūs, nes esame kryžkelėje“.
„Mūsų viltis ir lūkestis yra tas, kad liksime europietiškame kelyje“, – AFP sakė 34 metų namų šeimininkė.
„Alternatyva neįsivaizduojama, aš net negaliu įsivaizduoti grįžimo į praeitį“, – pridūrė ji.
Rinkėjų aktyvumas siekė apie 52 proc.; panašus jis buvo ir per praėjusius parlamento rinkimus 2021-aisiais.
2,4 mln. gyventojų turinčios šalies – vienos skurdžiausių Europoje – rinkėjai išreiškė nusivylimą dėl ekonominių sunkumų, taip pat skeptiškai vertino siekį prisijungti prie ES.
„Noriu didesnių atlyginimų ir pensijų (...) Noriu, kad viskas tęstųsi taip, kaip buvo Rusijos laikais“, – AFP Kišiniovo rinkimų apylinkėje sakė 51 metų šaltkalvis ir suvirintojas Vasile (Vasilė), kuris prisistatė tik vardu.
Dėl mandatų į 101 vietą turintį parlamentą vietą varžėsi apie 20 partijų nariai ir nepriklausomi kandidatai.
„Masinis kišimasis“
Atidavusi savo balsą, proeuropietiška Moldovos prezidentė iš PAS Maia Sandu (Maja Sandu) perspėjo apie „masinį Rusijos kišimąsi“.
Moldovos kibernetinio saugumo tarnyba sekmadienį pranešė aptikusi kelis bandymus atakuoti rinkimų infrastruktūrą, kurie buvo „neutralizuoti realiuoju laiku (...) nepaveikiant rinkimų paslaugų prieinamumo ar vientisumo“.
Separatistiniame Padniestrės regione valdžios institucijos savo ruožtu apkaltino Kišiniovą „daugybe akivaizdžių“ bandymų apriboti teritorijoje gyvenančių moldavų balsavimą, mažinant rinkimų apylinkių skaičių ir taikant kitą taktiką.
Vyriausybė apkaltino Kremlių išleidus šimtus milijonų „nešvarių pinigų“ kišimuisi į kampaniją.
Artėjant balsavimui, prokurorai atliko šimtus kratų, susijusių su tuo, ką vyriausybė pavadino „rinkimų korupcija“ ir „destabilizacijos bandymais“, o dešimtys žmonių buvo sulaikyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
