„Mes sunaikinome taikinius Rusijos viduje, o tai leido surengti keletą sėkmingų kontrpuolimų. Rusijos kariuomenė nebegali jaustis nebaudžiama ir saugi“, – CNN sakė SBU aukšto rango pareigūnas. Saugumo sumetimais jis prašė nurodyti tik jo šaukinį.
Daugelį mėnesių atsidūręs užnugaryje dėl amunicijos ir gyvosios jėgos trūkumo, Kyjivas pagaliau gali visapusiškai pasinaudoti Vakarų karine pagalba, kuri po kelis mėnesius trukusio delsimo pradėjo plūsti į šalį.
Priešakinėse linijose esantys kariai sako, kad tiekiama ginkluotė pradeda daryti teigiamą poveikį, ypač todėl, kad dabar jie gali naudoti arsenalą smogti per sieną tam tikriems kariniams taikiniams, remiantiems Rusijos puolimą Ukrainoje.
„Pagalbos poveikį matome kiekvieną dieną. Artilerija, ilgesnio nuotolio daugkartinio paleidimo raketų sistemos su įvairių tipų amunicija ir submunicija... tai daro įtaką bendram mūšio lauko vaizdui“, – CNN sakė 148-osios artilerijos brigados karininkas Ivanas, kuris taip pat paprašė saugumo sumetimais neskelbti jo pilno vardo ir pavardės.
„Vietovėse, kuriose rusai bando pralaužti gynybines linijas, dislokuojame efektyviausias ginklų sistemas, ir rusų veržimasis gerokai sulėtėjo“, – pridūrė jis.
Nors Kyjivui nepavyko atgauti didelių teritorijos plotų, jis sėkmingai išvengė to, kas galėjo tapti katastrofa: Charkivo, antrojo pagal dydį Ukrainos miesto, okupacijos.
Tragiška akimirka
Dalis šiaurinės Charkivo srities, įskaitant Iziumo, Kupiansko ir Balaklijos miestus, pateko į Rusijos rankas netrukus po to, kai Maskva 2022 m. vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Okupacija buvo žiauri. Kai 2022 m. rudenį sritis buvo išlaisvinta, ukrainiečių kariai rado įrodymų apie, jų teigimu, Rusijos pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus, įskaitant daugybę masinių kapaviečių ir kankinimo kamerų.
Šią gegužę Rusija surengė dar vieną tarpvalstybinę ataką Charkive, bandydama pasinaudoti Ukrainos amunicijos trūkumu prieš numatomą pirmųjų Vakarų ginklų atvykimą.
Pasekmės buvo mirtinos. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) nurodė, kad gegužės mėnesį Ukrainoje žuvo mažiausiai 174 civiliai gyventojai ir 690 buvo sužeisti – tai didžiausias per metus civilių aukų skaičius.
Daugiau nei pusė civilių aukų buvo Charkive, nors ši sritis, palyginti su visa šalimi, užima palyginti nedidelę teritoriją.
Tarptautinio saugumo ekspertas Oleksijus Melnykas, buvęs Ukrainos gynybos pareigūnas, vienas iš Razumkovo centro Kyjive užsienio santykių ir tarptautinio saugumo programų direktorių, CNN sakė, kad anksčiau išlaisvintų teritorijų į šiaurę nuo Charkivo reokupacija buvo tragiškas momentas Ukrainai. Tačiau tai taip pat buvo svarbus posūkis.
„Tai paskatino pakeisti mūsų Vakarų partnerių poziciją, paskatino juos bent iš dalies panaikinti vakarietiškų ginklų naudojimo apribojimus“, – sakė jis.
Baimindamosi eskalacijos, JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės ilgą laiką draudė Kyjivui naudoti savo ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, apsiribodamos jų naudojimu tik Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
Tai leido Rusijai naudotis pasienio teritorijomis kaip saugiomis puolimo ir raketų atakų vietomis.
„(Rusija) žinojo, kad Ukraina neturi galimybių smogti šiems taikiniams Rusijos teritorijoje, – sakė O. Melnykas. – Jei sprendimas (suteikti pagalbą) nebūtų priimtas, jei būtume praradę Amerikos paramą ir karinę pagalbą, tai būtų pakeitę situaciją“.
Tačiau galimybė, kad Rusija vėl užims dalį Charkivo srities, įtikino kai kuriuos pagrindinius Ukrainos sąjungininkus, įskaitant JAV, panaikinti apribojimus. Tai leido Kyjivui smogti ir sunaikinti arba smarkiai apgadinti pagrindinius taikinius Rusijos teritorijoje.
Ukrainos gynybos institucijų duomenimis, tai buvo pulko vadavietė Belgorodo srityje, šaudmenų sandėlis Voroneže, bepiločių orlaivių objektas ir aerodromas Krasnodare, ryšių centrai Brianske ir keli karinio jūrų laivyno objektai okupuotame Kryme.
Ypač daug ką pakeitė tolimojo nuotolio raketų sistemų ATACMS atvežimas, sakė O. Melnykas. Nors anksčiau Ukraina galėjo smogti taikiniams Rusijos teritorijoje naudodama Ukrainoje pagamintus bepiločius orlaivius, ATACMS leidžia šiuos smūgius vykdyti daug efektyviau.
„Svarbu greitis, – paaiškino O. Melnykas. – Rusai turi kelias valandas reaguoti į dronų smūgius, nes gali anksti aptikti ukrainiečių dronus. Rusų pilotai gali išgerti kavos ir surūkyti cigaretę prieš šokdami į pilotų kabiną ir pakildami jį numušti. Naudojant ATACMS, tai minučių klausimas“.
Nedidelis palengvėjimas Charkive
Neseniai iš Rytų Ukrainos grįžęs nepriklausomas gynybos analitikas, bendrovės „Rochan Consulting“ direktorius Konradas Muzyka sakė, kad Rusija taip pat nebegali nukreipti raketų sistemų S-300 ir S-400 į Charkivo sritį.
„Ukraina pradėjo vykdyti HIMARS smūgius į taikinius Belgorodo srityje ir privertė rusus nustumti savo S-300 sistemą, kuria jie smogė Charkivui, daug toliau, todėl dabar Charkivas yra už Rusijos S-300 sistemų veikimo zonos ribų“, – sakė jis.
Nors Rusija perėjo prie skraidančiųjų bombų – valdomos amunicijos su iššokančiais sparnais, kurią naikintuvai numeta iš maždaug 60–70 km atstumo, t. y. už Ukrainos oro gynybos zonos ribų, S-300 grėsmės panaikinimas Charkivui suteikė bent tam tikrą palengvėjimą.
Ginklai be vyrų, o vyrai be strategijos?
Tačiau nors naujieji ginklai šiek tiek keičia padėtį, Ukraina dar toli gražu negali išstumti Rusijos pajėgų iš savo teritorijos.
Kitas 148-osios atskirosios artilerijos brigados karininkas, pasivadinęs šaukiniu „Senatorius“, CNN sakė, kad Ukrainai reikia dar daug ko.
„To nepakanka, kad fronte būtų galima pakeisti padėtį. Pakanka, kad sulaikytų priešą, taip, bet nepakanka, kad padėtis pasikeistų iš esmės“, – sakė jis.
„Dabar priešas yra išsekęs, bet nesunaikintas“, – sakė „Senatorius“, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Rusija vis dar turi visišką oro pranašumą virš Ukrainos.
Kyjivas dabar deda viltis į F-16 naikintuvų tiekimą, kuris turėtų prasidėti netrukus – pirmieji ukrainiečių pilotai šią vasarą turėjo baigti mokymus JAV.
Tačiau K. Muzyka teigė, kad toli gražu neaišku, ar šie naikintuvai iš esmės pakeis Ukrainos padėtį.
„F-16 yra aštuntojo ir devintojo dešimtmečių koviniai lėktuvai, o jų pajėgumai prastesni nei moderniausių Rusijos kovinių lėktuvų“, – sakė jis ir pridūrė, kad naujausi Rusijos naikintuvai greičiausiai nugalėtų oro mūšyje su F-16.
Tačiau Ukraina vis dar gali panaudoti F-16, kad neleistų Rusijai kontroliuoti dangaus – ir atstumti bombas gabenančius Rusijos lėktuvus.
Naujieji ginklai yra tik dalis dėlionės
„Jei ne papildomas paketas, ukrainiečiai dabar būtų atsidūrę daug blogesnėje padėtyje, bet kartu dabartinė padėtis susidarė ne tik dėl JAV Kongreso neveiklumo, bet ir dėl Kyjive priimtų ir nepriimtų sprendimų, ypač kai kalbama apie mobilizaciją“, – sakė K. Muzyka.
„Sprendimas įvesti platesnę mobilizaciją tikriausiai buvo toks pat svarbus, jei ne svarbesnis, ir jis buvo priimtas per vėlai“, – sakė jis.
Naujasis mobilizacijos įstatymas, pagal kurį visi vyrai nuo 18 iki 60 metų privalo užsiregistruoti Ukrainos kariuomenėje, įsigaliojo gegužės mėnesį.
K. Muzyka sakė, kad nors per pastarąjį pusantro mėnesio Ukrainai pavyko įdarbinti nemažai vyrų, prireiks laiko, kol šie nauji kariai bus apmokyti ir paruošti fronto linijoms.
„Ukrainiečiai bus labai sunkioje padėtyje iki rugpjūčio, rugsėjo, kai pirmieji mobilizuoti vaikinai pradės eiti į fronto liniją. Jei jie sugebės tai pasiekti, tuomet yra didelė tikimybė, kad nuo rugpjūčio mėnesio jiems pavyks stabilizuoti situaciją, tačiau kol tai įvyks, labai tikėtini didesni Rusijos laimėjimai“, sakė nepriklausomas gynybos analitikas K. Muzyka.
Vyras sakė, kad atvykus naujiems ginklams, o batalionams ir brigadoms netrukus sulaukus pastiprinimo iš naujokų, Ukraina turės apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
„Neaišku, kokie yra planai. Kokia yra kontrpuolimo strategija? Problema yra ta, kad Ukraina laukia, kokią įrangą Vakarai jiems gali pateikti, o Vakarai laukia, kokius planus Ukraina turi ateičiai“, – sakė jis.
Laikas šiuo atveju yra labai svarbus. Ekspertų vertinimu, 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) JAV pagalbos paketas, patvirtintas šių metų pradžioje, geriausiu atveju truks metus ar 18 mėnesių.
Ukrainos sąjungininkai davė naujų pažadų dėl ginklų, o NATO viršūnių susitikime Vašingtone (JAV) prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino panaikinti visus jų naudojimo apribojimus.
Atsižvelgiant į tai, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas lapkritį gali laimėti antrąją kadenciją – laiko jam liko nedaug.
