Kol kas šis pasiekimas yra tik koncepcijos įrodymas, tačiau atlikus papildomus bandymus ir gavus Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimą, jį būtų galima išplėsti, kad jis galėtų konkuruoti su dabartiniais insulino gamybos metodais, kuriems naudojamos genetiškai modifikuotos mielės ir bakterijos.
„Motina gamta sukūrė pieno liauką kaip gamyklą, kurioje baltymai gaminami labai, labai efektyviai. Mes galime pasinaudoti šia sistema ir gaminti baltymą, kuris gali padėti šimtams milijonų žmonių visame pasaulyje“, – pareiškime teigė profesorius Mattas Wheeleris, pagrindinis straipsnio, kuriame aprašoma ši naujovė, autorius.
Genų inžinerijos technologija padarė stebuklą
M. Wheeleris su bendraautoriais sukūrė transgeninę karvę, į 10 karvių embrionų branduolius įterpdami žmogaus DNR segmentą, kuris koduoja proinsuliną (insulino pirmtaką). Tuomet šie modifikuoti embrionai buvo įsodinti į normalių karvių gimdas, iš kurių viena atsivedė gyvą transgeninį veršelį.
Nepaisant to, kad karvei, pasiekus brandą, sunkiai sekėsi užtrūkti, komandai pavyko hormonais paskatinti laktaciją. Taip buvo gautas mažesnis pieno kiekis nei po nėštumo, tačiau piene, kurį ji pagamino, buvo žmogaus proinsulino ir, komandos nuostabai, insulino.
„Mūsų tikslas buvo pagaminti proinsuliną, išgryninti jį iki insulino ir tęsti toliau. Tačiau karvė iš esmės pati jį perdirbo. Jos biologiškai aktyvaus insulino ir proinsulino santykis yra maždaug trys prie vieno“, – sakė M. Wheeleris.
Naudota genų inžinerijos technologija reiškia, kad žmogaus insulino raiška buvo nukreipta tik į pieno audinį, o niekur kitur karvės organizme jo nebuvo.
Mokslininkai tikisi, kad karvės aprūpins insulinu visą pasaulį
Kad insuliną ir proinsuliną būtų galima panaudoti, pirmiausia juos reikia išskirti ir išgryninti. Darant prielaidą, kad tai pavyks padaryti, M. Wheeleris sako, kad jei kiekviena karvė galėtų pagaminti 1 gramą insulino iš vieno litro pieno, sistema galėtų pagaminti tikrai daug insulino.
„Įprastas insulino vienetas yra 0,0347 miligramo, o tai reiškia, kad kiekvienas gramas atitinka 28 818 insulino vienetų, – sakė M. Wheeleris. – Ir tai tik vienas litras, holšteinai (pieninių galvijų veislė) gali pagaminti 50 litrų per dieną. Galite paskaičiuoti“.
Dabar mokslininkai planuoja pakartotinai klonuoti karvę ir galiausiai tikisi sukurti visą transgeninę bandą. Jie teigia, kad tai vieną dieną galėtų padėti aprūpinti insulinu milijonus diabetu sergančių žmonių visame pasaulyje.
Kol kas tai gali būti tik neįgyvendinama svajonė, tačiau M. Wheeleris nusiteikęs optimistiškai: „Aš matau ateitį, kai 100 galvijų banda, prilygstanti nedidelei Ilinojaus ar Viskonsino pieninei, galėtų gaminti visą šaliai reikalingą insuliną, – sakė jis. – O didesnė banda? Per metus būtų galima pagaminti viso pasaulio atsargas“.
