Litvinizmas – tai pseudoistoriografine laikoma teorija, teigianti, kad tikrieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kūrėjai yra baltarusiai. Remiantis šia teorija, tvirtinama, kad LDK buvo slaviška, o tiksliau – baltarusiška valstybė.
Apie litvinizmo teoriją Lietuvoje garsiau pradėta kalbėti prieš dešimtį metų, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ir neteisėtam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai aktyviai reiškiantis viešojoje erdvėje, ši problema tik dar labiau išryškėjo.
Istorikas Tomas Baranauskas, pirmasis pavartojęs litvinizmo terminą, teigia, kad Lukašenkos požiūris šiuo atveju gali būti svarbus. Galima sakyti, kad tai yra Lukašenkos jau įsisavinta teorija, nors prieš tai jis buvo prieš ją.
„[Lukašenka] 1994 m. atėjęs į valdžią litvinizmo nerėmė, o dabar, paskutiniai jo pareiškimai rodo, kad jis priima pagrindines taisykles. Lukašenka pernai pasakė, kad pirmoji Baltarusijos valstybė buvo LDK ir kad ten dominavo baltarusių etnosas“, – pasakoja T. Baranauskas.
Litvinizmo kilmė ir istorija
Istoriko T. Baranausko nuomone, litvinizmo pradžia nebuvo ryški.
„Vilniaus okupacijos laikotarpio pabaigoje lenkų kalba pirmieji baltarusių autoriai taip rašė, bet jie nebuvo labai žinomi. Pačioje Baltarusijoje ta teorija pasidarė žinoma ir populiari nuo Mikola Jermalovičiaus“, – teigia istorikas.
Anot T. Baranausko, tikrojo litvinizmo, kuris savinasi lietuvių etnonimą lyg senovės baltarusių vardą, pradžia buvo XX a. 4 deš. Įtakos litvinizmo teorijos pamatams galėjo turėti Carinės Rusijos istoriografijos, kuriose kalbama apie lietuvių-rusų visuomeninės sintezės valstybę. Tuo metu galinga Rusijos imperija per litvinizmo teorijos plėtimą siekė buvusį LDK identitetą, kuriuo vis dar gyveno Abiejų Tautų Respublikos (ATR) piliečiai, pakeisti nauju. Tokiu, kuris labiau atitiktų imperijos reikmes ir padėtų išvengti galimų sukilimų.
Litvinizmo teorijos atsiradimą galima daugiausiai sieti su baltarusių nacionalizmo idėjomis ir tapatybės konstravimu. T. Baranausko minėtas savamokslis baltarusių istorikas Mikola Jermalovičius iškėlė idėją, kad vienintelis iš tiesų lietuviškas regionas buvo Žemaitija, o Aukštaitija, jo manymu, buvo dirbtinai suformuota teritorija, didžiąja dalimi priklausiusi gudams. Šias idėjas pagrįsti jis bandė platindamas žemėlapius, kuriuose ,,menama Lietuva“ vaizduojama prasidedanti tarp Naugarduko ir Minsko, vadinasi – tai iš tiesų buvo Baltarusija.
Radikalusis ir nuosaikusis litvinizmas
Baltarusijoje gimęs, bet daugiau nei 20 metų Lietuvoje gyvenantis vertėjas ir politologas Vadimas Vileita išskiria radikalųjį ir nuosakųjį litvinizmą.
Radikalusis litvinizmas – tai idėja, teigianti, kad baltarusiai buvo pagrindinis LDK etnosas ir juos iš tikrųjų reikėtų vadinti litvinais. Dėl šios priežasties, anot šios krypties šalininkų, dabartiniai baltarusiai gali pretenduoti į visą LDK paveldą, įskaitant ir sostinę Vilnių.
„Šis litvinizmo tipas yra marginalinis, nėra liudijimų, kad ideologija tikėtų ir aktyviai veiktų didesnės grupės žmonių, čia yra pavienių marginalų išsakomos nuomonės“, – teigia V. Vileita.
Politologas išskiria, kad radikaliojo litvinizmo pavienių pasisakymų yra ir iš A. Lukašenkos, jie publikuojami jo internetinėje svetainėje.
„Nors jam pačiam LDK nėra svarbi jo ideologijoje, bet jis, norėdamas išprovokuoti konfliktą, sukiršinti ar pagrįsti kokias nors pretenzijas Lietuvai, kartais naudoja idėjas apie neva baltarusišką Vilnių ar baltarusišką LDK“, – pasakoja V. Vileita.
Nuosaikiajame litvinizme V. Vileita neįžvelgia didelio blogio.
„Nuosaikusis, jei tai išvis galima vadinti litvinizmu kaip tokiu, yra Baltarusijoje gana paplitę ir priimtini bei Lietuvai naudingi ir sveikintini Baltarusijos istorijos naratyvai,“ – teigia politologas.
Tai yra nuosaiki provakarietiška teorija apie baltarusių tautos kilmę. Anot nuosaikiojo litvinizmo šalininkų, baltarusiai kartu su lietuviais yra LDK palikimo paveldėtojai ir reikšmingai prisidėjo kuriant LDK, o ji suvaidino lemiamą vaidmenį susikuriant Baltarusijos tautai.
Pasak V. Vileitos, ši teorija sulaukia nemažai palaikymo – ją nuosekliai remia apie 40 proc. Baltarusijos gyventojų, ji dėstoma ir šalies mokyklose. Politologas teigia, kad dažniausiai ši istorijos versija labai svarbi baltarusiams, kurie palaiko demokratines vertybes, orientuojasi į vakarietišką politinę sistemą.
„Jiems ypač svarbus vėlyvasis LDK laikotarpis, kai šalyje buvo stiprus slaviškas dėmuo, Lietuvos statutai buvo paleidžiami rusėnų kalba. Na, ir baltarusiai teigia, kad čia ir jų indėlis į tą paveldą, valstybės kūrimą ir, manau, kad jie teisėtai nori tą paveldą dalintis su jiems draugiška ir istoriškai artima lietuvių tauta“, – teigia V. Vileita.
Litvinistai nesulaukia palaikymo
Ne visi baltarusių politikai sutinka, kad litvinizmas egzistuoja. Štai Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja reiškia požiūrį, kad ši problema buvo sukurta dirbtinai. Jos manymu, taip siekiama sukurti įtampą ir neigiamai paveikti lietuvių ir baltarusių santykius. S. Cichanouskaja laikosi nuomonės, kad Baltarusijoje diskusijos šia tema nevyksta ir nei ji, nei kiti baltarusiai Lietuvos teritoriniu vientisumu neabejoja.
Vadimas Vileita teigia, kad radikalias idėjas išpažįstantys litvinistai yra pavieniai marginalinai, todėl jis nemano, jog šis judėjimas ateityje sulauks daug bendraminčių.
„Aš perspektyvos tokiai radikalizacijai neįžvelgčiau. Nebent jei tarp baltarusių pradėtų plėstis tautinė savimonė, ir dalis proeuropietiškų baltarusių nusiteiktų priešiškai, jei atsirastų konfliktas dėl Lietuvos istorijos ir jie atsigręžtų ne į tą nuosaikųjį, o radikalųjį litvinizmą. <...> Bet mes matėme, kad Baltarusijos revoliucija buvo visiškai taiki ir iš esmės [baltarusiai] nesugebėjo pasipriešinti brutaliems Lukašenkos jėgos struktūrų veiksmams“, – teigia V. Vileita.
Rusijos įtaka litvinistams
V. Vileita teigia, kad tie, kurie litvinizmą laiko realia grėsme Lietuvai, mano, kad už viso judėjimo stovi Rusija. Jie apeliuoja į istorines paraleles ir panašumus tarp baltarusių istorinių naratyvų ir seniau rusų aktyviai plėtotų naratyvų apie LDK kaip bendrą rusų ir lietuvių valstybę. Tačiau pats politologas tokios paralelės neįžvelgia.
„Dabartinis litvinizmas ir Baltarusijos istorijos naratyvai vaidina visiškai priešingą vaidmenį. Būtent šiais naratyvais baltarusiai remiasi siekdami pabrėžti savo unikalumą, skirtumą nuo rusų, daug didesnį artumą prie Europos civilizacijos. Jie tapatinasi su LDK, nes ji vaizduojama kaip daug europietiškesnė, tolerantiškesnė valstybė, lyginant su tuometine Maskvos kunigaikštyste,“ – pasakoja ekspertas.
Tiesa, jis kalba apie nuosaikųjį litvinizmą. Radikaliajame litvinizme V. Vileita neatmeta galimo Rusijos vaidmens.
„Galima įžvelgti galimos Rusijos įtakos skleidžiant radikaliojo litvinizmo nuostatas, infiltruojant provokatorius, agentus, kurie stengiasi baltarusių vardu skleisti neapykantą lietuvių atžvilgiu, vadinti lietuvius žmuidzinais, istorijos grobikais ir taip tyčia kiršinti lietuvius ir baltarusius“ , – sako politologas.
Anot jo, tokių nuostatų skleidimu yra suinteresuotas Kremlius, siekiant pasiekti nesantaiką.
Ar litvinizmas – reali grėsmė?
Rugpjūčio pradžioje Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis Lietuvos saugumui grėsmę keliančių Baltarusijos piliečių skaičius galėjo siekti 910. Anot VSD, litvinistų požiūris į Minsko bei Maskvos režimus dažniausiai yra neigiamas – judėjimo atstovai griežtai atmeta diskursą, kad rusai ir baltarusiai yra viena tauta.
Dėl savo nepritarimo oficialiam naratyvui uoliausi judėjimo šalininkai patiria Minsko represijas, tad yra priversti bėgti į vakariau esančias Europos šalis.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, paskutiniais metais matomas aiškus Lietuvoje gyvenančių baltarusių skaičiaus augimas. 2018 m. Lietuvoje gyveno netoli 31 tūkst. baltarusių. Šis skaičius kiekvienais metais auga. Ryškiausias šuolis matomas 2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje – nuo 2022 m. iki šiemet Lietuvoje gyvenančių baltarusių skaičius padidėjo 12,5 tūkst. ir pasiekė beveik 54 tūkst.
Istorikas Tomas Baranauskas tvirtina, kad litvinizmas yra reali grėsmė Lietuvai.
„Jis yra populiarus, susijęs su teritorinėmis pretenzijomis. Kadangi istoriškai žinome, kad LDK nebuvo Vilnius, o ji traktuojama kaip baltarusių valstybe, tai natūraliai ta teorija tikinčių baltarusių tarpe kyla pasipiktinimas“, – teigia istorikas.
Politologas Vadimas Vileita tokios didelės grėsmės neįžvelgia. Anot jo, ,,radikalusis litvinizmas galėtų tapti grėsme Lietuvai, jei šia ideologija užsikrėstų didelis skaičius žmonių“. Kol kas indikacijų, kad šia ideologija aktyviai, sąmoningai vadovaujasi daug žmonių, nėra.
„Yra pavienių radikalių grupių socialiniuose tinkluose, kur įrašai kuriami tikslingai ir jais siekiama išprovokuoti konfliktą, bet įrašai patiktukų tose grupėse sulaukia labai nedaug“, – pasakoja V. Vileita.
VSD rugsėjo mėnesį patikino, kad litvinizmo ideologija grėsmės Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nekelia. Nepaisant to, VSD atstovų nuomone, tokia litvinizmo šalininkų veikla tarpetninę įtampą padidinti gali, o viešojoje erdvėje plėtojami ginčai gali nuteikti Lietuvos baltarusius prieš mūsų valstybę.
Parengė Emilija Lukštaraupytė, Vakarė Mackonytė, Aistė Matulevičiūtė, Aidija Mockevičiūtė, Austėja Paulauskaitė
P.S. Visada virsiems sakiau ir sakysiu, kad kacapai yra ne žmonės. Kacapai yra padarai - grobuonys, o groguonis kaip, kad visiems žinoma, reikia naikinti.
