Hablo kosminiu teleskopu stebint planetą HAT-P-11b, atpažintas įkrautų anglies dalelių srautas, supantis ją ir formuojantis į kometą panašią uodegą, nukreiptą nuo žvaigždės. Akademiniame žurnale „Nature Astronomy“ tai atradę mokslininkai rašo, kad tai yra įtikinami stipraus magnetinio lauko buvimo įrodymai.
„Tai pirmas kartas, kai egzoplanetos magnetinio lauko ženklas buvo tiesiogiai aptiktas planetoje, esančioje už mūsų Saulės sistemos ribų, – sakoma Arizonos universiteto profesorės Gildos Ballester pareiškime. – Stiprus magnetinis laukas tokioje planetoje kaip Žemė gali apsaugoti jos atmosferą ir paviršių nuo saulės vėją sudarančių energetinių dalelių. Šie procesai daro didelę įtaką gyvybės evoliucijai tokioje planetoje kaip Žemė, nes magnetinis laukas apsaugo organizmus nuo šių energingų dalelių.“
Turint tik aštuonių planetų pavyzdį, niekas nežino, kodėl kai kurios turi stiprų magnetinį lauką, o kitos ne. Kiekvienas papildomas pavyzdys priartina mus prie tokių laukų dažnumo ir vietos sužinojimo. Tačiau darbe pastangos aptikti laukus aplink vadinamuosius „karštuosius Jupiterius“ apibūdinamos kaip „neįtikinamos“, o tai padidina šio atradimo svarbą.
Stebėti HAT-P-11b buvo įmanoma, nes planeta kas penkias dienas praskrieja per savo žvaigždės veidą, žiūrint iš Žemės, ir astronomams suteikiama reguliari galimybė stebėti dalelių poveikį žvaigždžių šviesai. Šiuo atveju Hablas panaudojo savo gebėjimą pamatyti ultravioletinius spindulius, kad nustatytų tų dalelių buvimą magnetosferoje aplink planetą ir ilgą uodegą už jos. Uodega vaizduoja pabėgančius jonus, kuriuos nuo žvaigždės stumia žvaigždės vėjas 160 000 kilometrų per valandą greičiu. Uodega gali būti aptikta astronominio vieneto (AU) atstumu, erdvėje tarp Žemės ir Saulės.
HAT-P-11b planeta yra šiek tiek didesnė nei Neptūnas ir karštesnė už Venerą, todėl ji nėra tikėtina vieta gyvybei. Esant 123 šviesmečių atstumui, jį tirti daug sunkiau nei artimiausias kaimynines planetas. Nepaisant to, ji sulaukė daugiau astronomų dėmesio nei dauguma iš tūkstančių žinomų planetų.
Vienu metu tai buvo mažiausia egzoplaneta, kurios atmosferoje buvo aptiktos specifinės molekulės, o dar geriau, kad viena iš jų buvo vanduo. Prieš penkerius metus radijo signalai, sklindantys iš HAT-P-11b, buvo priskirti dažniems galingiems žaibo smūgiams, dėl kurių atmosferoje susidaro vandenilio cianidas.
„Mes nepastebime panašaus reiškinio Žemės magnetosferoje, nes esame daug toliau nuo savo pagrindinės žvaigždės. HAT-P-11b yra tik dvidešimtoji AU nuo savo žvaigždės HAT-P-11, todėl jos viršutinė atmosfera tiesiog išverda.
HAT-P-11b atmosferoje yra palyginti mažos koncentracijos elementų, sunkesnių už helį, todėl ji savo sudėtimi labiau primena Jupiterį ar Saturną nei Neptūną. „Nors HAT-P-11b masė sudaro tik 8 procentus Jupiterio masės, manome, kad egzoplaneta labiau primena mini Jupiterį nei Neptūną“, – sakė G. Ballester. Tai privers permąstyti standartinius didelių planetų formavimosi modelius.
