„Atrodo, kad mylėti savo sutuoktinį ir norėti, kad jis būtų saugus, dabar yra užsienio įtakos požymis. Spėju, kad šiuo metu vienintelis dalykas, kurio iš mūsų nori valdžia, yra daugintis, kad susilauktume daugiau vaikų“, – sakė Marija Andrejeva, vienas iš nedaugelio viešų judėjimo veidų.
Jai buvo užlipdyta „užsienio agentės“ etiketė.
Dirba šešėlyje
M. Andrejeva sakė, kad ją nustebino tai, jog ji pati save pavadino užsienio agente, nes pastaraisiais mėnesiais ji buvo pasitraukusi iš savo veiklos su grupe, skelbia nepriklausomas Rusijos portalas „The Moscow Times“.
„Mano kolegos dirba šešėlyje. Nors „Put Domoj“ nėra įregistruota kaip juridinis asmuo, Teisingumo ministerija nusprendė, kad aš turėčiau prisiimti atsakomybę. Juokingiausia, kad aš net neturiu galiojančio užsienio paso. O jei jie patikrintų mano banko sąskaitas, sužinotų, kad jose nėra nė cento iš užsienio“, – sakė M. Andrejeva laikraščiui ir pridūrė, kad ketina užginčyti savo paskyrimą teisme.
Nuo pat savo įkūrimo praėjusią vasarą „Put Domoj“ buvo viena iš kelių mobilizuotų karių giminaičių grupių, pateikusių valdžios institucijoms paprastą prašymą: leisti jų sūnums, broliams ir vyrams grįžti namo.
Jos narės, dėvinčios baltas skareles, kiekvieną savaitę deda gvazdikus prie Nežinomo kareivio kapo šalia Kremliaus ir kitų karo memorialų visoje šalyje. Tačiau susidūręs su vis didėjančiu teisėsaugos institucijų spaudimu, „Put Domoj“ ėmėsi kitų, ne tokių rizikingų taktikų ir vis labiau kritikavo valdžios institucijas ir patį karą.
Kritikuoja karą
Šį pavasarį grupė pradėjo raginti mobilizuotų karių giminaičius kiekvieną šeštadienį 17.00 val. atidaryti langus ir daužyti puodus, vadindama tai „Tuščių puodų maršu“.
„Daugelis rusų vis dar gyvena ramų gyvenimą, kaip ir aš anksčiau. Be to, tikriausiai yra daug kitų mobilizuotų vyrų giminaičių, kurie tiesiog nežino, kaip prie mūsų prisijungti ar paprašyti pagalbos. Ši akcija sutelkta į triukšmą, kuris gali ką nors pažadinti – ne tik vietoje, bet ir visoje šalyje“, – sakė „Put Domoj“ įkūrėja Varija.
2023 m. rudenį „Put Domoj“ ir kelios kitos mažesnės grupės buvo pakviestos į Valstybės Dūmos darbo grupę dėl pagalbos mobilizuotų karių artimiesiems. Tuomet kai kurios judėjimo narės prašė, kad mobilizuotus karius pakeistų kitais. Tokie prašymai suteršė grupės reputaciją Rusijos opozicijoje.
„Pareigūnai mums sakė, kad nėra jokios galimybės susigrąžinti mobilizuotus vyrus, nepakeitus jų kuo nors kitu“, – sakė Varija.
Netrukus tapo aišku, kad tokia karių rotacija neįvyks.
Tušti pažadai
„Pavargome nuo tuščių pažadų. Todėl mes palikome Valstybės Dūmos darbo grupę ir pareikalavome visiškos demobilizacijos – tai paminėta mūsų manifeste“, – pasakojo moteris.
Nuo to momento nepriklausoma Rusijos žiniasklaida pradėjo nušviesti „Put Domoj“ demonstracijas.
Grupės retorika jos oficialiame „Telegram“ kanale priminė opoziciją. Gruodį kai kuriose judėjimo žinutėse buvo atvirai kritikuojamas karas.
„Put Domoj“ taip pat paragino valdžios institucijas pakeisti savo giminaičius fronto linijoje Rusijos pareigūnų ir žiniasklaidos veikėjų sūnumis.
„Reikalaujame pakeisti mūsų vyrus kitais, visai konkrečiais vyrais: vaikais ir vyrais tų, kurie iš ekranų sako mūsų piliečiams, kad karas yra gėris. Galime sudaryti pakankamai ilgą sąrašą, kad pakeistume kiekvieną mobilizuotą žmogų“, – rašė „Put Domoj“.
Paklausta apie šį politinį pokytį, Varija sakė, kad vienas iš pagrindinių grupės kanalo tikslų – suteikti jos nariams vietą anonimiškai reikšti savo nuomonę.
Susiskaldžiusi grupė
Grupės vis labiau antikarinė pozicija sukėlė skilimą tarp narių, nepritariančių karui, ir tų, kurios tiesiog nori, kad jų artimieji grįžtų.
Buvusi „Put Domoj“ narė Paulina, kuri dabar veda tinklalaidę, kurioje kalba apie mobilizaciją, sakė, kad iš judėjimo pasitraukė, nes aktyviai nesipriešina karui.
„Manau, kad bet koks antikarinis judėjimas Rusijoje yra pasmerktas žlugti. Bet jei yra galimybė bent jau pareikalauti atšaukti prezidento dekretą dėl mobilizacijos, aš ja pasinaudosiu. Jei valstybė nori, kad specialioji karinė operacija (red. – taip Rusijoje yra vadinamas karas Ukrainoje) tęstųsi, jai teks tenkintis tais, kurie nusprendė kariauti savo noru“, – kalbėjo Paulina.
Rodosi susitikimuose
Teisėsauga pradėjo rodytis judėjimo viešuose susirinkimuose, iš pradžių taikydamasi į žurnalistus, o vėliau ėmė persekioti pačias „Put Domoj“ nares. Sausį pareigūnai bandė sulaikyti M. Andrejevą, kai ji surengė piketą prie Kremliaus.
Vasario pradžioje policija įsiveržė į „Put Domoj“ renginį ir sulaikė kelis žurnalistus bei du aktyvistus. Dar penki buvo sulaikyti vasario 10 d. Jekaterinburge vykusiame gėlių padėjimo mitinge. Balandį prie „Put Domoj“ prisijungusi Julija Demensienko buvo sulaikyta, kai padėjo gėlių prie Amžinosios ugnies karo memorialo Sankt Peterburge.
„Jie iškvietė policiją ir nuvežė mane į policijos nuovadą. Pakeliui mus sustabdė kiti pareigūnai, kurie ėmė klausinėti savo kolegų, kodėl jie sulaikė politinį žmogų Jie pradėjo skambinti ir klausinėti, ar turiu mobilizuotų giminaičių. Kai tik jie suprato, kad neturiu ir kad anksčiau buvau sulaikyta 2021 m. protesto akcijoje, jie nuvežė mane į nuovadą, apkaltino Rusijos kariuomenės diskreditavimu ir atėmė telefoną“, – pasakojo moteris.
J. Demensienko sakė, kad prie judėjimo prisijungė iš solidarumo.