• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Romanas Abramovičius yra vienas svarbiausių Putino režimo oligarchų, kurie turtus susikrovė žlungant Sovietų Sąjungai ir iškylant Vladimirui Putinui.

Romanas Abramovičius yra vienas svarbiausių Putino režimo oligarchų, kurie turtus susikrovė žlungant Sovietų Sąjungai ir iškylant Vladimirui Putinui.

REKLAMA

Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Romanas Abramovičius gimė 1966 m. spalio 24 d. Saratove. Būdamas 4 metų liko našlaitis, Romaną užaugino jo dėdė Leibas Nachimovičius, kuris dirbo Uchtos medienos pramonės tiekimo grandinės vadovu. 1974 metais berniukas persikėlė į Maskvą ir gyveno su antruoju dėde Abramu Abramovičiumi.

Baigęs mokyklą Romanas įstojo į kariuomenę. Tarnybą baigė oro gynybos eilinio laipsniu. Savo karjerą jis pradėjo tarnaujant armijoje 1987 m. Dirbo mechaniku Mospetsmontažo tresto statybos skyriuje Nr. 122. Nuo 1989 m. sausio mėn. iki 1991 m. gegužės mėn. Drauge su Jevgenijumi Švidleriu jis įkūrė kooperatyvą „Ujut“, kuris užsiėmė žaislų iš polimerų gamyba.

REKLAMA
REKLAMA

1991-1993 m. vadovavo smulkiajai įmonei „AVK“, užsiėmė komercine ir tarpininkavimo veikla, įskaitant naftos produktų perpardavimą. 1992 metais Maskvos miesto prokuratūra jį apkaltino valstybės turto grobstymu, R. Abramovičius buvo sulaikytas. Metų pabaigoje byla buvo nutraukta nesant nusikaltimo sudėties.

REKLAMA

Sėkmė atėjo dirbant su naftos verslu

Nuo 1993 m. Romanas Abramovičius daugiausia dėmesio skiria naftos pardavimui įmonėje „Nojabrskneftegaz“. Maždaug tuo pačiu metu jis susipažino su verslininku Borisu Berezovskiu ir kartu su juo sukūrė ofšorinę įmonę „Runicom Ltd“, registruotą Gibraltare, taip pat keletą antrinių įmonių Vakarų Europoje. Abramovičius vadovavo Šveicarijos bendrovės „Runicom S.A.“ biurui Maskvoje, ir „Sibneft“.

REKLAMA
REKLAMA

1996 m. rugsėjį akcininkai jį išrinko į „Sibneft“ direktorių tarybą. Įmonės prezidentu tapo Jevgenijus Švidleris. 1998 metais žiniasklaida pirmą kartą paminėjo Abramovičiaus vardą. Iki to laiko jam puikiai sekėsi būti šešėlyje, niekas net nežinojo, kaip jis atrodo. Viskas pasikeitė, kai spaudoje pasirodė informacija, kad Romanas Arkadjevičius buvo prezidento Jelcino patikėtinis, taip pat apmokėjo jo dukters ir žento išlaidas bei finansavo politiko rinkimų kampaniją 1996 m. 1999 metų gruodį Abramovičius tapo 1,4 milijardo dolerių turto savininku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Buvo ir politiku

1999 metų pabaigoje Abramovičius pradėjo politiko karjerą: jis buvo išrinktas į Valstybės Dūmą. 2000 m. gruodį jis paliko Dūmą dėl jo išrinkimo į Čiukotkos autonominės apygardos gubernatoriaus postą. Nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2008 m. liepos 3 d. Abramovičius ėjo Čiukotkos autonominio apygardos gubernatoriaus pareigas, po to nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2013 m. liepos 2 d. buvo rajono Dūmos pirmininkas.

REKLAMA

Devintojo dešimtmečio pabaigoje – 2000-ųjų pradžioje santykiai tarp buvusių partnerių Abramovičiaus ir Berezovskio smarkiai pablogėjo. Nesutarimai buvo ir finansiniai, ir politiniai. Spėjama, kad pirmieji nesutarimai kilo 1998 m., dėl nepavykusio „Sibneft“ ir „Jukos“ susijungimo, o išsiskyrimas įvyko kiek vėliau, 2000 m., kai Berezovskis pasisakė prieš prezidentu tapusį Vladimirą Putiną.

Abramovičius niekada nesipriešino valdžiai. 2000-ųjų pradžioje verslininkas pasižymėjo tuo, kad kartu su Olegu Deripaska įkūrė įmonę „Rusijos aliuminis“. Be to, Romanas išpirko Berezovskiui priklausančias televizijos kanalo ORT akcijas. Jis taip pat įsigijo kontrolinį „Aeroflot“ akcijų paketą. 2005 metais Abramovičius pardavė „Sibneft“ valstybinei įmonei „Gazprom“ už rekordinę 13 mlrd. dolerių sumą. Iki šiol Abramovičius kontroliavo 24 proc. „Pervyj kanal“ (2019 m. kovo 7 d. pardavė ,,VTB“ bankui), 38,9% Federalinės nuosavybės valdymo agentūros, 25% „Rastrkom-2002 LLC“, 31% „Evraz“. Romanui Abramovičiui taip pat priklauso registratorius „Rost“ ir verslo centras „White Gardens“.

REKLAMA

Išgarsėjo vakaruose dėl „Chelsea“ ir meno kolekcijų

Vakaruose Abramovičius išgarsėjo ekstravagantišku „Chelsea“ futbolo klubo pirkimu, kuris 2003 metų vasarą milijardieriui kainavo 140 mln. svarų sterlingų. Tuo metu jis buvo apsigyvenęs Londone, nepaisant gubernatoriaus pareigų kitame pasaulio gale. Jis sumokėjo klubo skolas, aprūpino jį brangiais žaidėjais ir galiausiai pasiekė komandos atgimimą. 2012 m. gegužės 10 d. „Chelsea“ pirmą kartą istorijoje laimėjo UEFA Čempionų lygą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai skaičiuoja, kad Abramovičiaus meno kolekcija verta mažiausiai 1 mlrd. dolerių. Milijardieriui taip pat priklauso viena didžiausių privačių jachtų „Eclipse“, kurios kaina pirkimo metu (2010 metais) siekė 400 mln. dolerių. 2018 metų gegužės 28 dieną Abramovičius Tel Avive gavo Izraelio pasą ir, remiantis žiniasklaida, tapo turtingiausiu Izraelio piliečiu.

Nuopelnai Putino režimui

Jis nusipelnė režimui dėl artumo Putinui, finansinės įtakos panaudojimo Putino režimo interesams.

REKLAMA

Abramovičius vienas pirmųjų B. Jelcinui rekomendavo pasirinkti Putiną savo įpėdiniu ir visus Putino valdymo metus demonstravo lojalumą valdžiai. Remiantis velionio oligarcho Boriso Berezovskio parodymais, duotais Londono teisme, Abramovičius nuo 1990-ųjų antrosios pusės turėjo didelę politinę įtaką Kremliuje.

1999 m. spalį jis dalyvavo V. Putino gimtadienio šventėje. Po šventės Abramovičius nupirko tuometiniam ministrui pirmininkui Putinui 50 milijonų dolerių vertės jachtą. Laikotarpiu, kai 2000 m. Putinas tapo prezidentu, Abramovičius vaidino pagrindinį vaidmenį formuojant naują vyriausybę, pridūrė Berezovskis savo parodymuose.

REKLAMA

Abramovičius turėjo galią savo nuožiūra kurti ministrų kabinetą, sakė jis. Abramovičiaus nurodymu baudžiamosios bylos galėjo būti pradėdamos ir baigiamos, taip pat jo noru buvo pradėdami tyrimai ir vykdomi areštai. Abramovičiui pardavus „Sibneft“ valstybės kontroliuojamam „Gazprom“ už 13 mlrd. dolerių, leido vyriausybei konsoliduoti didelę naftos ir dujų pramonės dalį.

2018 m. balandį, netrukus po Kremliaus agentų bandymo nužudyti Sergejų Skripalį, Romanas Abramovičius buvo įtrauktas į Rusijos oligarchų sąrašą, prieš kuriuos britų žvalgyba imsis veiksmų vykdydama kampaniją „Kovojant su Putino režimo įtaka“. Sankcijų tikslas – „apriboti oligarchų galimybę laisvai judėti ir valdyti savo verslo imperijas“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jungtinės Karalystės valdžia atsisakė pratęsti investuotojo vizą, taip pat paskelbė apie ketinimą patikrinti jo šalyje registruoto turto kilmę ir nekilnojamojo turto įsigijimo teisėtumą. Didžiosios Britanijos valdžia pranešė, kad Abramovičius ir kiti Rusijos oligarchai vykdo Putino sistemos valstybinių pasiuntinių Vakaruose funkciją, yra Kremliaus atsarginės piniginės, taip pat gali būti susiję su Kremliaus bandymais kištis į šalies vidaus politinius procesus kleptokratinio režimo interesais. 

REKLAMA

Londono naudojimas kaip „su Kremliumi susijusių asmenų korumpuoto turto bazė“ turi pasekmių JK nacionaliniam saugumui, o pinigų plovimas „silpnina mūsų aljansus ir pakerta pasitikėjimą mūsų institucijomis“, teigiama Didžiosios Britanijos parlamento pranešime apie „nešvarius pinigus“ iš Rusijos.

Neseniai dėl problemų JK ir patekęs į JAV „Kremliaus ataskaitą“, Romanas Abramovičius pradėjo keisti savo turto struktūrą, siekdamas išvengti naujų sankcijų iš JAV. Jis sumažino savo dalyvavimą Kipro ofšorinėje įmonėje „Crispian Investments Limited“, kuriai priklauso „Norilsk Nikel“ akcijos, iki 49,95% akcijų paketo.

REKLAMA

Anksčiau milijardierius ir jo verslo partneriai restruktūrizavo metalurgijos ir kasybos įmonės „Evraz“, turinčios turtą Rusijos Federacijoje, JAV, Kanadoje, Čekijoje, Italijoje, Kazachstane ir kurios pagrindinė būstinė yra Londone, akcijų struktūrą. Iki šiol Abramovičius, skirtingai nei kiti jo kolegos oligarchai, sugebėjo išvengti Vakarų sankcijų, o atsisakymą pratęsti Didžiosios Britanijos vizą jam pavyko apeiti įgijus Izraelio pilietybę.

Tačiau britų žadėtos užsidirbto turto teisėtumo patikros gali atskleisti daug įdomių dalykų apie valdžios ir stambaus verslo santykių niuansus valdant Putinui, o Vakarų vyriausybių spaudimas gali apsunkinti Kremliaus galimybes naudotis įprastomis „piniginėmis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų