Žadėdamas smogti „sprendimų priėmimo centrams“ „Orešnik“ raketomis Vladimiras Putinas tariamai turėjo omenyje ne tik taikinius Ukrainoje, bet ir už jos ribų, savo autorinėje, savaitinėje laidoje per „Rossija 1“ pasakojo Dmitrijus Kiseliovas. Jis tuo pat metu eina ir didžiulio informavimo priemonių konglomerato Rusijoje vadovo pareigas.
„Putinas pabrėžė, kad atsakydami į NATO vadovaujamų raketų smūgius Rusijai, sunaikinsime svarbius taikinius, įskaitant ir sprendimų priėmimo centrus Kyjive. Taigi – „taip pat ir ne Kyjive“. Ankstesnis punktas: viskas įmanoma“, – „Agentstvo“ cituojamas D. Kiseliovas.
Televizijos laidų vedėjas V. Putino žodžius įvertino kaip jo „pagrindinį įspėjimą nuo 2022 m. vasario“. „Nuo to laiko Rusijos prezidentas nėra kalbėjęs griežčiau. Ir, žinoma, tai yra atsakas į panišką Vakarų technikos eskalavimą mūšyje su Rusija Ukrainos teritorijoje“, – aiškino V. Kiseliovas.
Galimybę smogti balistine raketa „Orešnik“ „karinės pramonės objektams ar sprendimų priėmimo centrams, be kita ko, ir Kyjive“, tariamai atsakant į „bandymus smogti mūsų gyvybiškai svarbiems objektams, įskaitant Sankt Peterburgą ir Maskvą“, V. Putinas įvardijo ketvirtadienį spaudos konferencijoje po KSSO viršūnių susitikimo Kazachstane.
„Suomijai nepriklausomybę dovanojo Leninas“
Laida „Vestei Nedeli“ parodė ir ištrauką iš filmo „Didžiosios Suomijos vaiduoklis. Nusikaltimas be bausmės“. Anonsuodamas filmą Kiseliovas sakė, kad Suomijos nepriklausomybę „dovanojo pats Leninas“, tačiau „maža šalis, mūsų kaimynė, keistai visa tai interpretavo – tapo ištikimiausia Hitlerio bendražyge, svajojančia apie didžiąją Suomiją su sienomis nuo Suomijos įlankos iki Baltosios jūros“, – sakė televizijos laidų vedėjas.
Tokio filmo apie Suomiją išleidimas gali reikšti, kad viešoji nuomonė ruošiama Maskvos ir Helsinkio konflikto paaštrėjimui.
Maža to, anot Rusijos propagandos, „Ukrainai Krymą dovanojo Brežnevas“, todėl tai reiškia ir eilinę apeliaciją į imperines Kremliaus užmačias. V. Putinas save pateikia kaip „visų rusų žemių vienytoją“ ir tai gerai parduoda savo rinkėjams.
2023 m. balandis Suomija įstojo į NATO reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Suomijos įstojimą į NATO pavadino „kėsinimusi į Rusijos Federacijos saugumą“.
