Tarp persekiojamų asmenų atsidūrė ir Sergejus Markovas – politologas, publicistas, dažnai gyręs V. Putiną kaip „vieną didžiausių žmonių istorijoje“, ir Romanas Aliochinas, karą remiančio tinklaraščio autorius ir Rusijos kariuomenės rėmėjas.
Abu vyrai neseniai buvo pavadinti „užsienio agentais“ – tai sovietmečio terminas, kurį Maskva atgaivino, siekdama stigmatizuoti tuos, kuriuos laiko politiškai įtartinais.
„The Guardian“ teigia, kad tai žymi ryškų pokytį: Kremliaus represinė mašina, anksčiau skirta tik karo kritikų, aktyvistų ir opozicijos balsų nutildymui, dabar nukreipta į savo pačių uolius rėmėjus.
Leidinio cituojami analitikai teigia, kad ši nauja represijų banga rodo galios kovą V. Putino sistemoje – tarp Kremliaus propagandistų ir lojalistų bei vadinamųjų „militaristų“ ar Z-blogerių – ultranacionalistų ir savanorių tinklo, nuo 2022 m. remiančio Rusijos karius fronte.
Kas lemia represijas?
Stebėtojai teigia, kad represijos yra susijusios tiek su pinigų ir įtakos kontrole, tiek su ideologija.
S. Markovas, kaip pranešama, neteko Kremliaus palankumo po to, kai pablogėjo Maskvos santykiai su Azerbaidžanu, o R. Aliochinas buvo tirtas dėl įtarimų, jog netinkamai panaudojo aukas, kurias rinko rusų kariams.
„Iš esmės jų konfliktas yra kova dėl išteklių“, – mano Ivanas Filippovas, Rusijos karą remiančio judėjimo tyrinėtojas.
Jis pažymėjo, kad valstybės propagandistas Vladimiras Solovjovas, lojalistų stovyklos lyderis, ėmėsi iniciatyvos pašalinti nepriklausomus karo blogerius, nes buvo nusivylęs, kad kai kurie surinko daugiau pinigų okupantų kariams nei jo paties valstybės sankcionuota labdaros organizacija.
Pats S. Markovas tvirtino, kad tai „kažkoks nesusipratimas“. R. Aliochinas, buvęs aktyvus Rusijos represinių įstatymų rėmėjas, dabar teigia, kad užsienio agentų įstatymas „pažeidžia Rusijos konstituciją“ ir yra „rimtas piliečių teisių pažeidimas“.
„Buvo juokinga stebėti, kaip tie, kurie niekada neprieštaravo, staiga atrado, kad teisingumas Rusijoje yra selektyvus“, – sakė I. Filippovas.
Mašina turi maitintis pati
„Pirmiausia jie ėmėsi karo priešininkų balsų. Dabar jų nebeliko, o represinė mašina negali būti sustabdyta, – sakė Rusijos politologė Jekaterina Šulman. – Mašina turi toliau maitintis pati.“
„Autokratijos bijo bet kokios pilietinės mobilizacijos, – sakė politologė. – Bet koks autentiškas judėjimas, įskaitant ir karą remiančius, yra laikomas trukdžiusiu ir potencialiai pavojingu.“
Anksčiau pasirodė pranešimų, kad V. Putinas bijo dar vieno perversmo, nes Rusijos pozicija silpnėja dėl didėjančio ekonominio ir politinio spaudimo.
Didėjantis nestabilumas Kremliuje sutampa su naujomis JAV sankcijomis ir griežtesne pasaulio pozicija dėl Maskvos naftos pajamų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
