Pasak leidinio, Vakarai galėtų padaryti daugiau, pasinaudodami savo pramoniniais ir finansiniais ištekliais pasipriešinti V. Putinui ir pranokti Rusijos pajėgumus.
„Putino pergalė įmanoma dėl to, kad pergalė yra susijusi su ištverme, o ne su teritorijos įgijimu. Nė viena kariuomenė nėra pajėgi išstumti kitą iš jos kontroliuojamos teritorijos. Ukrainos kontrpuolimas įstrigo. Rusija mūšyje dėl Donbase esančio Avdijivkos miesto kasdien praranda daugiau kaip 900 žmonių. Tai gynėjų karas, kuris gali tęstis daugelį metų“, – rašoma straipsnyje.
Stipresnės Rusijos pozicijos
Pasak „The Economist“, iki 2024 m. Rusijos pozicijos bus stipresnės, nes ji turės daugiau bepiločių orlaivių ir artilerijos sviedinių. Be to, Rusijos kariuomenė sukūrė veiksmingą elektroninio karo taktiką prieš Ukrainos ginkluotę, o V. Putinas ramiai vertina milžiniškus savo kariuomenės nuostolius.
Leidinyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Šiaurės Korėja Rusijai tiekia sviedinius, o Iranas – bepiločius orlaivius. Taip pat Rusijos karinė mašina stiprėja dėl prekybos kanalų per Turkiją ir Kazachstaną. Vakarų planai apriboti Rusijos pajamas iš naftos, nustatant 60 JAV dolerių (55 eurai) už barelį kainą, pasirodė neveiksmingi, nes Rusija parduoda naftą po 64 JAV dolerius (59 eurai) už barelį, t. y. beveik 10 proc. brangiau nei 2023 m. pradžioje, rašoma tekste.
Putino pozicijų stiprinimas Rusijos Federacijoje
„The Economist“ vertinimuose taip pat nurodoma, kad V. Putino pozicijos stiprėja ir šalies viduje, kur elitas kontroliuoja ekonomiką ir iš karo gauna naudos, o paprasti piliečiai pamažu prie jo pripranta. Manoma, kad Vakarų šalių vyriausybių parama Ukrainai sumažėjo ir kilo abejonių dėl jos palaikymo ateityje.
Žurnalas „The Economist“ įspėja, kad 2025 m. Putinas gali turėti problemų dėl karo, nes rusai pradės piktintis priverstiniu šaukimu į kariuomenę, infliacija ir karinių lėšų perskirstymu. Tačiau beprasmiška manyti, kad jo režimas greitai žlugs, nes jis gali likti valdžioje dar daugelį metų ir pasinaudoti karu kaip pretekstu vidaus priespaudai ir savo žmonių kančioms.
Kaip sulaikyti Putiną
„The Economist“ pataria, kad Europos gynybos strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų užkirstas kelias V. Putino iškilimui, ir pademonstruotas ryžtas remti demokratinę, į Vakarus orientuotą Ukrainą.
„Europa turi planuoti, kad Putinas bus pagrindinė ilgalaikė grėsmė jos saugumui. Rusija persiginkluos. Ji turės kovinės patirties. Europos gynybos planavimas turi būti nukreiptas į tai, kad Putinas nejaustų silpnumo savo flange – ypač jei jis abejoja Donaldo Trumpo pasirengimu kovoti, jei viena iš NATO šalių būtų užpulta“, – rašoma straipsnyje.
Leidinyje pažymima, kad Europos politikai turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų Ukrainos pažangą, „žadėdami pinigus ir stojimą į ES“.
„Europos lyderiai nepripažįsta užduoties masto – tiesą sakant, daugelis, atrodo, vengia jos vykdyti. Tai yra kvailystė. Jie turėtų įsiklausyti į Leono Trockio žodžius: jie gali būti nesuinteresuoti karu, bet karas suinteresuotas jais“, – rašo „The Economist“.