V. Putinas šiais metais kasmetiniame renginyje pasirinko kalbėti tema „Pasaulis po hegemonijos: teisingumas ir saugumas visiems“. Savo kalbą jis pradėjo nuo jau tradicija tapusios kaltinimų Vakarų šalims tirados. Dėl kilusios priešpriešos su Vakarais jis apkaltino pastaruosius, kaip ir dėl bręstančios ekonominės krizės pasaulyje. Netgi dėl karo Ukrainoje, kurį pradėjo pati Rusija, V. Putinas kaltino Vakarų šalis.
Savo kalbos metu V. Putinas bent kelis sykius užsiminė apie „būtinybę derėtis“. Negalėdamas įveikti Ukrainos mūšio lauke V. Putinas pastaruoju metu vis aktyviau reikalauja pradėti su juo derybas, nepaisant Ukrainos naikinimo ir teritorijų aneksijos: „Vakarams teks pradėti kalbas apie ateitį, kuo anksčiau – tuo geriau“.
„Žmonijai dabar liko du keliai: arba ir toliau krauti problemas, arba visiems kartu surasti veikiantį sprendimą, nors ir neidealų, bet veikiantį“, – aiškino V. Putinas.
„Ateityje – pats pavojingiausias dešimtmetis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – aiškino V. Putinas turėdamas omenyje, kad „vyksta tektoniniai pokyčiai“, kurie „būna skausmingi“.
Apžvalgininkas Edwardas Lucasas anksčiau pažymėjo, kad Rusijos aštuonių punktų planas, paskelbtas 2021 metų gruodį prieš invaziją, buvo ne paskutinės minutės bandymas išvengti karo, o dūmų uždanga jam užmaskuoti. „Pakete“, kurį lydėjo imperatyvūs reikalavimai susitarti per kelias savaites, o ne mėnesius, buvo reikalaujama faktiškai išvesti iš NATO visas po 1997 metų prie jos prisijungusias nares, kartu pateikiant „rašytines garantijas“ dėl tolesnio Aljanso elgesio. Ant karo slenksčio atsidūrusi Ukraina iš tiesų buvo pasirengusi aptarti savo stojimo į NATO planų įšaldymą neribotam laikui, tačiau Vladimirui Putinui tai buvo neįdomu.
Rusija nesutiko su Ukrainos siūlymu dėl galimo neutraliteto jau ir prasidėjus karui. Maža to, vėliau tiesiog aneksavo dalį okupuotų teritorijų.
NATO pirmadienį atmetė Rusijos „apgaulingus pareiškimus“, kad Ukraina savo teritorijoje rengiasi panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, ir sakė, kad Maskva negali naudotis tuo kaip pretekstu karui eskaluoti.
„NATO sąjungininkės atmeta šį pareiškimą. Rusija negali naudotis juo kaip pretekstu eskalavimui. Mes ir toliau tvirtai remiame Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Jo komentaras pasirodė po susitikimo su Pentagono vadovu Lloydu Austinu ir britų gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.
Prieš V. Putino kalbą, į kurią jis jau tradiciškai vėlavo daugiau nei valandą, jo atstovas D. Peskovas aiškino, kad „vėliau dar daugelį metų šią kalbą skaitys ir cituos“.
