Apie tai trečiadienį kalbėta TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Trečiadienį Rusija paskelbė apie dalinę mobilizaciją, o režimo lyderis V. Putinas eilinį sykį pagrasino branduoliniu ginklu. Kiek anksčiau šią savaitę rusų kolaborantai pranešė, kad keturiuose Ukrainos regionuose – Luhanske, Donecke, Zaporižioje ir Chersone – rengs referendumus.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Kremliaus organizuojamuose referendumuose įžvelgia grėsmę. Anot jo, aneksavęs Ukrainos teritorijas Kremlius gali imtis priemonių, spausti Vakarus, kad šie spaustų Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį derėtis su V. Putinu.
Kaip aiškina L. Kasčiūnas, aneksavus Ukrainos teritorijas, V. Putinas gali pareiškti, kad ukrainiečiai, bandydami atsikovoti šias teritorijas, puola Rusiją. Tuomet V. Putinas gali vėl griebtis šantažo branduolinio ginklo panaudojimu.
„Ukrainiečių nebeišgąsdinsi, jie šiuo klausimu vakcinuoti. Bet dalis Vakarų lyderių gali neformaliai sakyti Zelenskiui: eik į derybas. Jos būtų palankios V. Putinui, o tai reikštų tam tikros naujos situacijos, palankios V. Putinui, pripažinimą“, – baiminasi L. Kasčiūnas.
Užsienio politikos analitikas Marius Laurinavičius taip pat mano, kad „referendumais“ rusai nori savotiškai apginti užimtas Ukrainos teritorijas.
„Jie patys supranta, kad neturi išteklių niekam daugiau, tik apginti teritorijas. Antra, tuo pačiu metu priversti ukrainiečius derėtis, tai yra – per Vakarus“, – teigia M. Laurinavičus.
Anot VU TSMPI profesorės M. Šešelgytės, branduolinio ginklo panaudojimas yra radikalus scenarijus.
„Ne taip paprasta tą branduolinį ginklą panaudoti. Kalbame apie taktinį ir strateginį, taktinis yra paprasčiau panaudojamas, bet ir poveikis yra daug mažesnis. Ukrainiečiai to nebijo, galbūt galima pasiųsti žinutę Vakarų visuomenėms, bet, man atrodo, kad ir jos jau po truputį pripranta. Eina aiškios žinutės iš JAV, kad net nebandytų, nes bus atsakas. Iš tikrųjų gali būti net ne atsakas, o kažkokia prevencinė reakcija.
Tai yra blefas, bet Putinui blefuoti sekasi vis sunkiau. Europos, Vakarų valstybės išlieka vieningos ir tuo blefu nelabai tiki. Vieningumo sutriuškinimas buvo Putino vienas iš strategijos elementų. Jis nesitikėjo, kad išliks tokia vienybė“, – sako profesorė.
Anot jos, iš pradžių V. Putinas manė, kad kylančios energijos kainos padės sugriauti Vakarų vienybę. Pamatęs, kad ši manipuliacija neveikia, jis griebėsi branduolinio ginklo. M. Šešelgytės vertinimu, tikinčių V. Putinu mažėja, o branduolinio ginklo panaudojimas reikštų pabaigą dabartiniam Kremliaus režimui.
„Branduolinio ginklo panaudojimas reikštų visišką Putino krachą. Būtų ir Putino, ir jo aplinkos reakcija. Tikiu, kad aplinka apie tai galvoja ir neleis jam to pagalvoti“, – teigia ji.
Anot M. Laurinavičiaus, V. Putino krachas ateis, panašu, tikrai ne artimiausiais mėnesiais. Tai, kad Rusijoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija, rodo, kad režimas vis dar yra veiksnus.
„Turime laukti daug aiškesnio Rusijos ekonomikos griuvimo. Tada prasidės aiškesni skilimai“, – teigia M. Laurinavičius.
Primename, kad Rusijos vadovas V. Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą pirmąkart nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Pasak jo, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. karių.
