„Visos sveikatos apsaugos ir pramonės mobilizacija pasirodė nepalyginamai aukštesnio lygio už Europos valstybes ir JAV, ten išvis subyrėję viskas kažkaip“, – šių metų vasario pradžioje aiškino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Neseniai Rusijos vadovas pažėrė kritikos ir kaimyninės Latvijos sveikatos apsaugos sistemai.
Oficialiai Rusijoje nuo koronaviruso mirė 103 tūkst. žmonių, tai yra 1 mln. gyventojų tenka apie apie 710 mirčių. Pagal pastarąjį rodiklį Rusija beveik 4 kartus lenkia pirmaujančia Čekiją ir daugiau nei dvigubai lenkia JAV ar Didžiąją Britaniją. Tačiau tai yra oficialūs mirties nuo koronaviruso duomenys, kuriais mažai kas tiki ir pačioje Rusijoje.
NYT – Rusija pirmauja pagal perteklinio mirtingumo skaičių
Tai, kad Kremlius falsifikuoja ir slepia tikrąją informaciją šalyje (nuo rinkimų iki karinių išlaidų ar valdžios ataskaitų) nėra naujiena. Ne išimtis ir koronavirusiniai rodikliai, kuriais netiki ir patys rusai. Tačiau yra vienas rodiklis, kurį sunku nuslėpti po kitomis grafomis – žmonių mirtys. Mirties priežastį teoriškai galima pakeisti, jos galima nenurodyti, galima pasirinkti kitą ligą, tačiau mirusius žmones registruoti reikia net ir Rusijoje.
2020-ųjų balandžio – gruodžio mėnesiais Rusijoje buvo užfiksuota mažiausiai 362 tūkst. perteklinių mirčių. NYT atliktuose skaičiavimuose rašoma, kad mirtingumas Rusijoje pandemijos laikotarpiu išaugo 28 proc., lyginant su įprastais rodikliais.
Antroje leidinio nurodytoje vietoje atsidūrė Ispanija su 23 proc., o trečioje Italija su 19 proc. Didžioji Britanija ir JAV per tą patį laikotarpį sulaukė 17 proc. daugiau mirčių. Geriausia situacija buvo aptikta Vokietijoje – 3 proc. mirtingumo augimas, kas gali būti paaiškinama ir statistine paklaida.
Netgi oficialiais „Rosstat“ duomenimis, 2020-aisiais Rusijos gyventojų skaičius susitraukė 510,5 tūkst., o tai yra rekordinis žmonių skaičiaus kritimas nuo 2005-ųjų. Bendras Rusijos gyventojų skaičius pasiekė 2014-ųjų rodiklį.
BBC paprašė pakomentuoti šiuos „New York Times“ duomenis Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, tačiau šis atsisakė tai daryti motyvuodamas tuo, kad „nėra aišku kokiais kriterijais remiantis leidinys pateikė išvadas“.
Lietuva – 21 vietoje pasaulyje pagal perteklinio mirtingumo pokytį
Tiubiningeno universiteto analitikas Dmitrijus Kobakas yra sudaręs nuolat atsinaujinančią perteklinio mirtingumo lentelę. Šioje duomenų bazėje yra naudojami „World Mortality Dataset“ duomenys iš 89 pasaulio šalių.
D. Kobakas savo skaičiavimuose naudoja 2015–2019 m. duomenis ir tiesinės ekstrapoliacijos metodą. Atliekant šiuos skaičiavimus, mirtingumas Rusijoje laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio iki 2021 m. vasario buvo 25% didesnis už normą (15 vieta pasaulyje). JAV perteklinis mirtingumas buvo didesnis 19,6 proc., Didžiojoje Britanijoje – 19,2 proc. (25 ir 26 vietos pasaulyje). Lietuvoje perteklinis mirtingumas buvo didesnis 21,1 proc. (21 vieta). Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekia, atitinkamai, 8,5 ir 8,1 proc. (56 ir 57 vietos).
Europoje geriausią rodiklį pagal perteklinių mirčių skaičių demonstruoja trys Šiaurės valstybės – Suomija, Islandija ir Danija. Pastarosiose dviejose valstybėse netgi fiksuojamas mažesnis mirčių skaičius pandemijos laikotarpiu negu ankstesnių penkerių metų vidurkis.
Labiausiai pasaulyje nukentėjo Pietų Amerikos šalys. Peru perteklinių mirčių procentas siekia net 118,2. Daugiau nei 50 proc. mirčių skaičius išaugo Ekvadore, Bolivijoje ir Meksikoje.
Dar prastesni Rusijos rodikliai skaičiuojant kiek perteklinių mirčių teko 100 tūkst. šalies gyventojų. Pagal šį rodiklį Rusija užima 4-ąją vietą pasaulyje su 302 perteklinėmis mirtimis, tenkančiomis 100 tūkst. žmonių.
Beje, Lietuva pagal šį niūrų statistinį rodiklį rikiuojasi 5-oje vietoje, iškart po Rusijos, su 288,7 perteklinėmis mirtimis, tenkančiomis 100 tūkst. žmonių. Didžioji perteklinių mirčių dalis tenka antrajai koronaviruso bangai lapkričio-sausio mėnesiais.
Iš Europos šalių nuo perteklinių mirčių pandemijos laikotarpiu labiausiai nukentėjo Šiaurės Makedonija (27,4 proc. augimas), Čekija (22,3 proc.), Slovakija (22,1 proc.). Panašiai, kaip ir Lietuvoje mirtingumas išaugęs Ispanijoje (20,6 proc.), Bosnijoje (20,2 proc.), Bulgarijoje (20,1 proc.) ir Lenkijoje (18,9 proc.).
