Pranešimuose atsakomybė už tai buvo priskirta Ukrainai arba NATO, rašo Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, kurį cituoja „Agentstvo“.
Dezinformacijos cunamis
Tą naktį Lenkijos interneto segmentas tiesiog sprogo, teigiama publikacijoje. Ekspertai kalba apie tikrą „dezinformacijos cunamį“.
„Mes išanalizavome apie 200 tūkstančių įrašų, statusų ir komentarų, kuriuose buvo skleidžiami prorusiški naratyvai, tai yra 200–300 paminėjimų per minutę“, – sakė tyrimų grupės „Res Futura“ vadovas Michalas Fedoroviczius.
Ekspertai taip pat aptiko kampanijos pėdsakų prancūzų, vokiečių ir rumunų socialinių tinklų segmentuose.
Anksčiau, teigia M. Fedoroviczius, nė viena skaitmeninė erdvė nebuvo patyrusi tokio galingo informacinio puolimo per tokį trumpą laiką.
„Vos per kelias valandas priešas sugebėjo perkrauti mūsų socialinių tinklų algoritmus ir perkonfigūruoti juos savo naudai“, – sakė ekspertas.
Kampanijoje dalyvavusios paskyros dronų įsiveržimą į Lenkiją vadino Ukrainos provokacija, kurios tikslas buvo įtraukti lenkus į „svetimą karą“ ir paskatinti NATO pradėti Trečiąjį pasaulinį karą.
Botų pranešimuose taip pat buvo teigiama, kad Lenkijos kariuomenė ir NATO, nepaisant turimų didžiulių išteklių, yra neveiksmingos ir bejėgės, o valdžia nuo visuomenės slepia tiesą apie tai, kas vyksta.
„Tikslas buvo užtvindyti informacinę erdvę daugybe teorijų ir pasėti chaosą, dėl kurio žmonės nebegalėtų atskirti tiesos nuo melo“, – priduria M. Fedoroviczius.
Jo nuomone, „šių atakų koordinavimas su kariniais veiksmais Lenkijos danguje nekelia abejonių“.
Ekspertų vertinimu, ryte po įsibrovimo į Lenkijos skaitmeninę erdvę joje dominavo melas. 38 proc. analizuotų pranešimų atsakomybė už incidentą buvo priskirta Ukrainai, 34 proc. – Rusijai, o nemaža dalis – NATO.
Faktų iškraipymas
Ne visi pranešimai, paskelbti kampanijoje dalyvaujančių paskyrų, yra visiškai melagingi, sakė Lenkijos nacionalinio civilinės kibernetinio saugumo instituto (NASK) išorės grėsmių analizės skyriaus ekspertas Filipas Glowaczas.
„Kartais jie pagrįsti realiais faktais, kurie sąmoningai iškraipomi. Pavyzdžiui, teiginys, kad Baltarusijos valdžia įspėjo Lenkiją apie artėjančius Rusijos dronus, atitinka tikrovę, bet kariai yra įsitikinę, kad tai buvo padaryta ne iš gerų paskatų. Paslėpta žinia yra akivaizdi: baltarusiai yra draugiški, Lenkijos kariuomenė meluoja, o lenkai klysta uždarydami savo sienas“, – paaiškino F. Glowaczas.
NASK ekspertas pareiškė, kad nėra veiksmingų priemonių kovai su troliais.
„Bendradarbiaujame su tokiomis kompanijomis kaip „Facebook“, „X“ ir „TikTok“. Tačiau, nepaisant mūsų kreipimųsi, pasiekti, kad turinys būtų pašalintas, yra labai sunku: tai daro įtaką jų verslo modeliui. Būtent tai padaro dabartinį karą tokį asimetrišką“, – F. Glowaczas.
Lūžio taškas
Dezinformacijos ataka naktį, kai Rusijos dronai įsiveržė į Lenkiją, tapo lūžio tašku informaciniame kare, rašo „Le Monde“.
Naujas dominuojantis pranešimas, skirtas Europos auditorijai, skamba taip: „Piliečiai turėtų abejoti NATO veiksmingumu ir nauda“, teigiama publikacijoje.
„Strateginis tikslas – sukelti abejones dėl Aljanso patikimumo, kad žmonės pradėtų abejoti karinių išlaidų didinimo būtinybe“, – mano Fedoroviczius.
Rugsėjo 10 d. naktį į Lenkiją įsiveržė apie 20 dronų, tai buvo rimčiausias incidentas Europos oro erdvėje iš visos serijos incidentų nuo rudens pradžios. Kai kurie dronai galėjo būti nukreipti į NATO bazes, kai Aljanso pajėgos pirmą kartą panaudojo ginklus prieš Rusijos dronus.
Rugsėjo 11 d. ryte Lenkijos skaitmeninės ekonomikos ministerija išleido skubų pranešimą, įspėjantį apie didelio masto dezinformacijos ataką. Tačiau tikrasis jos mastas iki šiol nebuvo žinomas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
