PSO teigimu, iš maždaug 489 tūkst. mirčių nuo karščio, kurias kasmet 2000–2019 metais registravo ši organizacija, 36 proc. – vidutiniškai 176 040 mirčių, – tenka Europos regionui.
Sveikatos agentūra pažymėjo, kad temperatūra regione „kyla maždaug dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje“.
PSO Europos regioną sudaro 53 šalys, įskaitant keletą valstybių Vidurio Azijoje.
„Žmonės moka didžiausią kainą“, – pareiškime teigė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.
„Dėl ekstremalios temperatūros gali pablogėti sergančiųjų lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir smegenų kraujagyslių ligas, būklė, taip pat psichikos sveikata ir su diabetu siejami sutrikimai“, – nurodė H. Kluge.
Jis pridūrė, kad ypač didelį karštį gali būti sunku ištverti vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščioms moterims.
PSO pažymėjo, kad vadinamasis karščio stresas, pasireiškiantis, kai žmogaus organizmas nebesugeba palaikyti temperatūros, yra „pagrindinė su klimato kaita susijusių mirčių priežastis“ regione.
PSO manymu, dėl klimato kaitos artimiausiais metais su karščiu susijusių mirčių skaičius gerokai išaugs.
Anot H. Kluge, „visi treji šilčiausi metai“ regione „buvo fiksuoti nuo 2020-ųjų, o dešimt šilčiausių metų – nuo 2007-ųjų“.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas liepos pabaigoje įspėjo, kad žmonija kenčia nuo „ekstremalaus karščio epidemijos“, ir paragino imtis veiksmų, kad būtų sumažintas dėl klimato kaitos sustiprėjusių karščio bangų poveikis.
