Pirmąjį kosmoso amžiaus pusmetį tik vyriausybės paleido palydovus ir žmones į Žemės orbitą. To neužtenka. Šimtai privačių kosmoso kompanijų kuria naują pramonę, kurios metinės pajamos jau siekia 300 mlrd. JAV dolerių.
Chrisas Impey, Arizonos universiteto astronomijos profesorius, yra astronomijos profesorius, parašęs knygą ir daugybę straipsnių apie žmonių ateitį kosmose. Šiandien visa veikla kosmose yra pririšta prie Žemės. Bet jis prognozuoja, kad maždaug po 30 metų žmonės pradės gyventi kosmose – ir netrukus po to gims pirmasis kūdikis už Žemės ribų.
Išsamiau profesoriaus mintys – jo parengtame tekste:
Lenktynės kosmose
„Lenktynės kosmose prasidėjo kaip duopolija, kai JAV ir Sovietų Sąjunga varžėsi dėl viršenybės geopolitiniame konkurse su garsiomis karinėmis užuominomis. Nors NASA nusileido Mėnulyje 1969 m., jos biudžetas nuo to laiko sumažėjo tris kartus. Rusija nebėra ekonominė supervalstybė, o jos buvimas kosmose yra neryškus programos, kuri į orbitą paleido pirmąjį palydovą ir pirmąjį žmogų, šešėlis.
Naujasis lenktynininkas yra Kinija. Po vėlyvos pradžios Kinijos kosmoso programa įsibėgėja, ją skatina biudžetas, kuris pastaruoju metu augo sparčiau nei jų ekonomika. Kinija stato kosminę stotį, šalis nuleido zondus Mėnulyje ir Marse, ir planuoja Mėnulyje įkurti bazę. Dabartine trajektorija Kinija netrukus taps dominuojančia kosmoso galia.
Tačiau įdomiausią pažangą daro privačios kosmoso kompanijos, kurios reklamuoja kosmosą kaip turizmo ir rekreacijos erdvę. Elono Musko kompanijos „SpaceX“ tikslas yra vienu metu nuskraidinti 100 žmonių į Mėnulį, Marsą ir už jo ribų, nors viešuose pristatymuose jis vengia pasakyti, kada tai bus įmanoma. Jeffo Bezoso įmonė „Blue Origins“ taip pat siekia kolonizuoti Saulės sistemą. Tokie grandioziniai planai vertinami skeptiškai, tačiau atminkite, kad tai du turtingiausi žmonės pasaulyje.
Vyriausybės ir toliau leidžia raketas, tačiau būtų galima sakyti, kad privačių skrydžių į kosmosą ateitis prasidėjo 2016 m., kai pirmą kartą komerciniai paleidimai viršijo visų pasaulio šalių kosminius skrydžius.
Gyvenimas Mėnulyje ar Marse
Kelionė į Marsą erdvėlaiviu yra maždaug 1000 kartų tolimesnė nei kelionė į Mėnulį, todėl Mėnulis bus pirmieji žmonijos namai už Žemės ribų.
Kinija bendradarbiauja su Rusija, kartu jos siekia pastatyti ilgalaikį objektą Mėnulio Pietų ašigalyje 2036–2045 metų laikotarpyje. NASA planuoja 2024 m. nusiųsti savo kosmonautus į Mėnulį ir per kitą dešimtmetį įkurti nuolatinę gyvenvietę, vadinamą „Artemis“ bazine stovykla. Vykdydama „Artemis“ misiją, NASA taip pat planuoja 2024 m. paleisti Mėnulio kosminę stotį „Gateway“.
NASA bendradarbiauja su „SpaceX“ šiam ir būsimiems projektams, o Mėnulio stotis leis „SpaceX“ lengviau papildyti būsimą Mėnulio koloniją.
Įsikūrus Mėnulyje bus stengiamasi tą patį padaryti ir Marse, o „SpaceX“ ir NASA bendradarbiavimas pagreitina šio tikslo pasiekimo laiką. NASA planai yra tikslingi, tačiau organizacija nepateikė laiko grafiko. Kita vertus, Elonas Muskas paskelbė, kad iki 2050 m. jis turės koloniją Marse. Žmonijos bandymas kolonizuoti Mėnulį leis mums gerai suprasti iššūkius, su kuriais galime susidurti Marse.
Seksas ir kūdikiai kosmose
Kad civilizacija būtų tikrai nepriklausoma nuo Žemės, gyventojų skaičius turi augti, o tai reiškia vaikų gimdymą. Gyvenimas Mėnulyje ar Marse bus sunkus ir įtemptas, todėl pirmieji gyventojai ten tikriausiai praleis tik keletą metų ir vargu ar sukurs šeimą.
Tačiau mes dar daug ko nežinome tam, kad žmonės pradėtų nuolatos gyventi ne Žemėje. Pirma, yra mažai atlikta nėštumo ir reprodukcinės sveikatos kosmose ar tokiose vietose, kaip Mėnulis ar Marsas, biologinių tyrimų. Gali būti, kad vaisiui ar motinai kils netikėtų pavojų. Antra, kūdikiai yra trapūs, juos auginti nėra lengva. Šių bazių infrastruktūra turėtų būti sudėtinga, kad būtų sukurta tam tikra įprasto šeimos gyvenimo versija – procesas užtruks dešimtmečius.
Turint omenyje šiuos neaiškumus, atrodo, kad pirmasis kūdikis ne Žemėje gims daug arčiau namų. Olandijos startuolis, vadinamas „SpaceLife Origin“, nori išsiųsti jau ilgai besilaukiančią moterį 400 km į viršų tokiam laiko tarpui, kad spėtų pagimdyti. Jų idėja yra gera, tačiau teisinės, medicininės ir etinės kliūtys yra didžiulės. Kita įmonė, pavadinta „Orbital Assembly Corporation“, 2027 m. orbitoje planuoja atidaryti prabangų viešbutį „Voyager Station“. Dabartiniai planai rodo, kad jame tilptų 280 svečių ir 112 įgulos narių. Tačiau be kvapą gniaužiančių naujienų pranešimų, informacijos apie tokio projekto sunkumus ir kainą nėra.
Tačiau 2021 m. balandžio 12 d. NASA paskelbė svarstanti galimybę Tarptautinėje kosminėje stotyje filmuoti 10 dienų trunkantį realybės šou. Tikėtina, kad ši idėja galėtų būti išplėsta, jei turtinga pora užsisakys ilgalaikę viešnagę visam procesui nuo apvaisinimo iki gimdymo orbitoje.
Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad kas nors būtų mylėjęsis kosmose. Kai Žemės orbitoje buvo apie 600 žmonių, įskaitant vieną NASA porą, kuri savo santuoką laikė paslaptyje, vienas kosmoso istorikas sugebėjo surinkti daug nešvankių kosminio amžiaus akimirkų.
Spėju, kad apie 2040 metus gims unikalus asmuo. Jis galės turėti savo tėvų pilietybę, arba gimti korporacijos valdomoje įstaigoje ir likti be pilietybės. Bet man labiau patinka galvoti apie šį būsimą žmogų kaip apie pirmąjį tikrą galaktikos pilietį."
Šis straipsnis yra republikuotas iš „The Conversation“ pagal „Creative Commons“ licenciją.
