Kremliaus šalininkas J. Prigožinas, kurio įkurtos pajėgos jau kelis mėnesius kaunasi norėdamos užimti mūšių nuniokotą Bachmutą, šiuo metu yra įsivėlęs į ginčą dėl valdžios su Rusijos gynybos ministerija ir kaltina ją stabdant ginkluotės tiekimą.
Vėlyvą sekmadienį socialiniame tinkle paskelbtame pranešime J. Prigožinas skundėsi, jog Rusijos rezervo kariai, turėję vykti į Bachmutą, buvo pervilioti, o kariuomenė pažadėtą amuniciją atgabeno vėluodama kelias dienas.
„Bandome suprasti, kokios priežastys – įprasta biurokratija ar išdavystė“, – teigė jis, turėdamas omenyje amunicijos pristatymą.
Šiame mūšyje, ilgiausiame per Rusijos invaziją, vykdomi masiniai artilerijos smūgiai, abi pusės patyrė daug aukų, o miestas virto griuvėsiais.
Ekspertai nesureikšmina strateginės miesto svarbos, tačiau užsitęsus mūšiui Bachmutas tapo svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.
Rusijos pajėgoms pranešus, jog pavyko beveik apsupti miestą, JAV įsikūręs Karo studijų institutas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos galėjo pradėti strateginį atsitraukimą iš miesto.
„Ukrainos pajėgos greičiausiai vykdo ribotą taktinį atsitraukimą iš Bachmuto, nors dar pernelyg anksti spręsti apie Ukrainos ketinimus visiškai pasitraukti iš miesto“, – teigiama analitinėje pastaboje.
J. Prigožinas praėjusį savaitgalį perspėjo, jog atsiradus dideliam personalo ir amunicijos trūkumui, „Wagner“ nesugebės išsaugoti užimtos teritorijos.
„Jei dabar „Wagner“ pasitrauks iš Bachmuto, sugrius visas frontas“, – pridūrė jis.
Praėjusiais metais Rusija pareiškė aneksavusi Ukrainos rytinį Donecko regioną, kur įsikūręs Bachmutas, ir dar tris sritis bei nurodė, jog jo visiškas užėmimas yra Maskvos karinis prioritetas. Visų šių Ukrainos regionų aneksijos tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.