Anot leidinio, Ukrainos skaičiavimai rodo, kad karo metu žuvo 80 tūkst. Ukrainos karių, o sužeistųjų yra dar bent 400 tūkst.
Kiek žmonių neteko Rusija ir Ukraina?
Vakarų žvalgybos vertinimai dėl Rusijos aukų skiriasi: kai kuriais duomenimis, žuvusiųjų skaičius siekia beveik 200 tūkst., o sužeistųjų – apie 400 tūkst.
Vienas iš Vladimiro Putino motyvų pradėti invaziją 2022 m. yra siekis padidinti Rusijos gyventojų skaičių prijungiant ukrainiečius. Vyriausybės ir demografų skaičiavimais, per pastaruosius 10 metų Rusijai įsiveržus į Ukrainos teritorijas ir jas okupavus, Ukraina dėl okupacijos arba kaip pabėgėlių neteko mažiausiai 10 mln. žmonių.
V. Putinas jau seniai paskelbė, kad nuolatinio Rusijos demografinio nuosmukio problemos sprendimas yra jo prioritetas, ir nuo to laiko Kremlius pradėjo okupuotų teritorijų rusifikavimo kampaniją, įskaitant vaikų grobimą ir rusiškų pasų išdavimą ukrainiečiams.
Ukraina kadaise buvo Rusijos imperijos dalis, o V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad siekia sugrąžinti šalį į Maskvos valdžią. Jis neigia ukrainiečių tapatybę ir valstybingumą ir tvirtina, kad ukrainiečiai yra rusų tautos dalis.
Karas turėjo pražūtingą poveikį ir Rusijos vidaus demografijai ir darbo rinkai. Nuo plataus masto invazijos pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 600 tūkst. rusų. Tai daugiausia jauni profesionalai, kurie galėjo sau leisti persikelti į kitas šalis ir pradėti naują gyvenimą.
Rusijos puolimas turėjo pražūtingą poveikį Ukrainos gyventojams. 2001 m. surašymo metu buvo suskaičiuoti 48 mln. gyventojų. Pasak Ukrainos demografų ir vyriausybės pareigūnų, 2022 m. pradžioje, prieš Rusijos invaziją, šis skaičius sumažėjo iki 40 mln. Nuo karo pradžios 2022 m. vasario mėn. iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 6 mln. žmonių, JT duomenimis, o Rusija užgrobė naujų žemių, todėl bendras gyventojų skaičius Kyjivo kontroliuojamoje teritorijoje sumažėjo iki 25–27 mln.
Tyrėjas Oleksandras Hladunas mano, kad prieš invaziją Ukrainoje gyveno 42 mln. žmonių, o dabar – apie 29 mln.
Karas tęsiasi dvejus metus
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
