Per itin simbolišką apsilankymą Japonijos mieste, kuris buvo suniokotas per 1945 metų rugpjūtį įvykusį branduolinį sprogimą, popiežius pareiškė, kad branduoliniai ginklai „nėra atsakymas“ siekiant saugumo, taikos ir stabilumo. „Rodos, kad jie visuomet tam trukdo“, – pareiškė pontifikas.
Per atominės bombos sprogimą vakarinėje Japonijos dalyje esančiame mieste žuvo mažiausiai 74 tūkst. žmonių. Bomba ant Nagasakio buvo numesta praėjus vos trims dienoms po pirmosios pasaulyje atominės bombos numetimo ant Hirošimos, kur žuvo mažiausiai 140 tūkst. žmonių.
„Ši vieta mums aiškiai parodo, kokį skausmą ir siaubą mes, žmonės, galime sukelti vieni kitiems“, – pirmąją vizito Japonijoje dieną pareiškė pontifikas.
Smarkiai lyjant lietui, šimtai vandeniui atsparius lietpalčius apsivilkusių žmonių klausėsi popiežiaus kalbos, o šalia jo stovėjo simbolinė nuotrauka, kurioje pavaizduotas jaunas berniukas, nešantis ant nugaros savo brolį, kuris mirė per branduolinę ataką.
Popiežius taip pat padėjo baltų gėlių vainiką ir tyliai pasimeldė, nesisaugodamas pliaupiančio lietaus.
„Mirti kaip žmogus“
Pranciškus sukritikavo tai, ką pavadino branduolinio atgrasymo „klaidingu padalijimu į dvi dalis“, nes taika yra nesuderinama su „abipusio susinaikinimo baime arba visiško išnaikinimo grėsme“. Tokia popiežiaus pozicija gerokai skiriasi nuo jo pirmtakų: pavyzdžiui, popiežius Jonas Paulius II Jungtinėse Tautose 1982 metais pareiškė, kad branduoliniai ginklai yra būtinas blogis.
82 metų pontifikas taip pat pasmerkė „pinigus, kurie yra eikvojami ginklams, ir iš to kraunamus turtus“, tai pavadinęs „įžeidimu skundžiantis Dangui“ pasaulyje, kuriame „milijonai vaikų gyvena nežmoniškomis sąlygomis“.
Vėliau sekmadienį Pranciškus lankysis Hirošimoje ir prie Taikos memorialo susitiks su išgyvenusiaisiais per branduolinį sprogimą. Viena iš jų bus 85 metų Sakue Shimohira. Jai tebuvo dešimt metų, kai and Nagasakio buvo numesta atominė bomba.
„Mano mama ir vyresnė sesuo žuvo, suanglėjo. Net jeigu tu ir išgyvendavai, nebegalėdavai gyventi, kaip žmogus, ir mirti, kaip žmogus. ... Tai yra branduolinių ginklų siaubas“, – sakė moteris.
Norėjo apsilankyti nuo vaikystės
Argentinietis popiežius teigė įgyvendinęs ilgai turėtą svajonę apsilankyti Japonijoje, kur norėjo atvykti dar būdamas jaunas misionierius. „Nuo pat mažumės jaučiau meilę ir šiltus jausmus šioms saloms“, – atvykęs į Japoniją sakė pontifikas.
Kaip ir Tailande, kuris buvo pirmoji popiežiaus vizito Azijoje stotelė, krikščionybė Japonijoje yra mažumos religija, nes dauguma gyventojų išpažįsta šintoizmą arba budizmą. Šalyje priskaičiuojama tik 440 tūkst. katalikų.
Krikščionys Japonijoje ne vieną amžių buvo persekiojami ir kankinami, kad atsisakytų savo tikėjimo. Todėl popiežius išreiškė pagarbą kankiniams, kurie mirė dėl savo tikėjimo.
Be savo atominės istorijos, Nagasakis taip pat yra krikščioniškai istorijai svarbus miestas, nes čia buvo atrasi vadinamieji „pasislėpę krikščionys“, kurie 200 metų palaikė savo tikėjimą, kol Japonija buvo uždara pasauliui.
Lankydamasis Nagasakyje popiežius sakė, kad būdamas „jaunas jėzuitas iš „žemės pakraščio“, jis „iš istorijos apie ankstyvuosius misionierius ir kankinius Japonijoje sėmėsi didžiulio įkvėpimo“.
Vėlų sekmadienio vakarą Pranciškus grįš į Tokiją, kur pirmadienį susitiks su Japonijos „trigubos nelaimės“ – 2011 metų žemės drebėjimo, cunamio ir atominio reaktoriaus išsilydymo – aukomis.
Pontifikas taip pat laikys šv. Mišias Tokijo beisbolo stadione, susitiks su naujuoju Japonijos imperatoriumi Naruhito bei vyriausybės ir vietos katalikų vadovais.
