Popiežius nusiuntė žinutę M. Gorbačiovo dukrai Irinai Gorbačiovai, rašoma „Vatican News“.
Teigiama, kad popiežius pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ M. Gorbačiovo šeimos nariams ir tiems, kurie buvusį SSRS lyderį laikė vertingu veikėju.
„Su dėkingumu prisimindamas jo toliaregišką įsipareigojimą siekti santarvės ir brolybės tarp tautų, taip pat savo šalies pažangos svarbių permainų metu, keliu užtarimo maldas, kviesdamas amžinąją ramybę jo sielai iš gerojo ir gailestingojo Dievo“, – cituojama popiežiaus žinutė.
Užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties išreiškė ir dabartinis Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas.
„Prezidentas Putinas reiškia gilią užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties. Ryte jis išsiųs užuojautos telegramą jo šeimai ir draugams“, – Rusijos naujienų agentūroms trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Eidamas 92-uosius metus M. Gorbačiovas Maskvos ligoninėje mirė antradienį.
Lietuvos lyderiai: Gorbačiovas buvo nusikaltėlis
Žinia apie jo mirtį Lietuvoje sukėlė kitokią reakciją ir užuojautų M. Gorbačiovo šeimai siųsti niekas nesuskubo.
Vos pasirodžius naujienai apie M. Gorbačiovo mirtį, įrašą apie tai savo „Facebook“ paskyroje publikavo Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis M. Gorbačiovą pavadino nusikaltėliu.
„Prisimenu kai 1982–1985 m. vienas po kito buvo nuo deguonies atjungiami generaliniai sekretoriai, Michailas Gorbačiovas Vakaruose sukėlė euforiją. Ne iškart, bet sukėlė. Bet jis buvo nusikalstamos partijos lyderis ir prigimties nepakeisi.
Jis buvo nusikaltėlis, įsakęs žiauriai malšinti taikius protestus Vilniuje, Tbilisyje, Alma Atoje, Baku ir kituose miestuose. Atgailos nebuvo. Tai toks prisiminimas, nors apie mirusius kalbama gerai arba nieko. Na, ne šį kartą“, – rašo A. Anušauskas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda BNS pareiškė, kad M. Gorbačiovas atliko „kalėjimo prižiūrėtojo“ vaidmenį, o iš šio kalėjimo buvusios bloko šalys išsivadavo be jo pagalbos.
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, M. Gorbačiovas viena ranka Lietuvai pravėrė laisvės langą, tačiau kita – siuntė „Omono“ žudikus.
„Gorbačiovas mums, Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms, ar nesuvokdamas, ar dėl kitų priežasčių, pravėrė laisvės langą. Mes tuo drąsiai ir sumaniai sugebėjome pasinaudoti, tuo nustebindami ir patį Gorbačiovą. – BNS trečiadienį teigė parlamento vadovė. – Tuo pat metu jis kita ranka mums, įkvėpusiems laisvės oro, siuntė „Omono“ žudikus.“
Po 1991 metų sausio 13-ąją įvykdytos agresijos prieš taikius Lietuvos gyventojus, prasidėjo specialios paskirties milicijos dalinių – omonininkų – ir Sovietų Sąjungos kariuomenės išpuoliai prieš Lietuvos pasienio kontrolės postus ir muitines Latvijos ir Baltarusijos pasienyje.
Tais pačiais metais liepos 31-ąją Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, omonininkai užpuolė ir nušovė septynis muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus.
Vakarų lyderiams trečiadienį reiškiant užuojautą dėl paskutiniojo Sovietų Sąjungos vadovo mirties, V. Čmilytė-Nielsen teigė negalinti jo vadinti „išskirtiniu lyderiu“.
„Galbūt Vakarų lyderiams jis atrodo kažkuo daugiau nei tik komunistų partijos funkcionierius. Bet mums, lietuviams, jis liks davusiu įsakymą žudyti nekaltus žmones ir užgniaužti tik užgimusią Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė politikė.
M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Keturių žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji šiemet kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu.
Jie siekia įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
