Kardinolų tarybą Pranciškus įsteigė praėjus mėnesiui nuo savo pontifikato pradžios, 2013 metų balandžio 13 dieną, o jos pagrindinis tikslas – patarti jam dėl Vatikano biurokratijos reformos. Po beveik dešimtmetį trukusių konsultacijų Pranciškus pernai paskelbė naują Vatikano biurokratijos planą.
Vis dėlto popiežius jėzuitas aiškiai įvertino galimybę reguliariai konsultuotis su nedideliu skaičiumi atrinktų kardinolų, atstovaujančių Bažnyčiai beveik visuose žemynuose, ir nusprendė išsaugoti kabinetą, nors ir su keliais naujais nariais.
Du iš jų yra svarbūs Šventojo Sosto pareigūnai: Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas ir Vatikano miesto valstybės vadovas kardinolas Fernando Vergezas.
Kiti nariai, kurių įgaliojimai buvo atnaujinti, yra Kinšasos Kongo DR arkivyskupas kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu, Mumbajaus arkivyskupas kardinolas Oswaldas Gracias ir Bostono arkivyskupas kardinolas Seanas Patrickas O'Malley.
Naujaisiais nariais tapo Barselonos Ispanijoje arkivyskupas kardinolas Joanas Josepas Omella, Kvebeko arkivyskupas kardinolas Geraldas C. Lacroix, Liuksemburgo arkivyskupas kardinolas Jeanas Claude'as Hollerichas ir Salvadoro Brazilijoje arkivyskupas kardinolas Sergio da Rocha.
Kartą per kelis mėnesius kardinolai dvi ar tris dienas susitinka Vatikane. Kitas susitikimas numatytas balandžio 24 dieną.
Pagrindinis kardinolo darbas – patarti popiežiui ir išrinkti naują popiežių. Ankstesni pontifikai paprastai susitikdavo su kardinolais individualiai arba retkarčiais rengdavo didelius susitikimus, vadinamus konsistorijomis. Pranciškaus Kardinolų tarybos naujovė buvo ta, kad jis formalizavo reguliarias grupines konsultacijas su Pasaulinės Bažnyčios atstovais.
