Tai paskelbė aštuonios pirmaujančios naujienų agentūros Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Agentūros, teikiančios naujienas didžiausioms vokiečių kalbų pasaulio žiniasklaidos priemonėms, teigė, kad jos bus jautresnės diskriminacinės kalbos atžvilgiu.
Jų sprendimas yra naujausias įvykis Vokietijos kovoje dėl lyčių požiūriu neutralios kalbos – debatų, dažnai vadinamų šalies kultūriniu karu.
Vokiečių kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, visiems daiktavardžiams priskiria lytį. Kampanijos dalyviai teigia, kad tai gali būti problemiška, pavyzdžiui, kai vyriška daugiskaitos forma naudojama kaip bendroji daugiskaita. Pavyzdžiui, žodis Schüler paprastai apibūdina mokyklų moksleivių berniukų ir mergaičių grupę.
Kampanijos dalyviai sako, jog kalba turėtų būti pritaikyta, ir kad būtų aiškiai įtrauktos moterys ir nebinarinės lyties žmonės. Dalyviai remiasi tyrimais, kuriuose teigiama, kad kalba formuoja tai, kaip žmonės mato pasaulį. Priešininkai teigia, kad neutrali kalba lyčių atžvilgiu gali būti sudėtinga, negraži skaityti ir nepatogi tarti. Daugelis abejoja, ar apskritai reikėtų keisti kalbą.
Agentūros, nustatančios požiūrį į vokiečių kalbą, kuria kasdien skaito ir girdi milijonai žmonių, pasirinko kompromisą, atspindintį plačią auditorijos, kuriai jie tarnauja, įvairovę. Jų nuomonės paprašė dienraščiai, kuriuose naudojama agentūrų medžiaga, ir jie susidūrė su dilema.
„Pradėję vartoti lyčių požiūriu neutralią kalbą, jie susidurs su problemomis dėl senesnio amžiaus laikraščių skaitytojų. Jei to nepadarys, jie turės problemų su savo jaunesniais darbuotojais ir su kai kuriais savo skaitmeniniais vartotojais“, – sakė Vokietijos spaudos agentūros (DPA) vyriausiasis redaktorius Svenas Gösmannas.
Agentūros sutarė vartoti daugybę kalbinių patobulinimų, pvz., rašyti tiek vyriškas, tiek moteriškas formas daugiskaitoje, o pirmiausia moterišką: „mokyklos mokiniai“ būtų „Schülerinnen und Schüler“.
Bent kol kas jie nusprendė nepriimti radikalesnių pokyčių, tokių kaip vadinamoji lyčių žvaigždė. Prieš moteriškos giminės žodžio pabaigą įterpiama žvaigždutė, taip įtraukiant moteris, vyrus ir nebinarinės lyties žmones, pavyzdžiui, Schüler*innen.
Luise F. Pusch – kalbininkė ir pokyčių šalininkė, dirbusi su šiuo klausimu daugiau nei 40 metų, naująjį veikimo būdą apibūdino kaip „aiškų feministinio judėjimo laimėjimą“.
Kai kurios kitos Vokietijos naujienų agentūros, reaguodamos į vykstančias diskusijas, jau pakeitė savo kalbos vartojimą. S. Gösmannas sakė, kad naujienų agentūros aiškinsis šią problemą, atidžiai stebėdamos, kaip keičiasi kalba. Pasak jo, kelionės kryptis yra aiški, gal net ir galutinis jos tikslas.
„Mes žinome, kur link keliaujame, bet ne tai, kiek toli mes nueisime“, – sakė jis
