Nepaisant dešimtmečius trunkančių bandymų sureguliuoti konfliktą vyksta bekompromisė kova – ne tik tarp Izraelio kariuomenės ir HAMAS smogikų, bet ir tarp žydų ir arabų bendruomenių, iki tol civilizuotai sugyvenusių kartu.
Nuo pirmųjų konflikto su Gazos sektoriumi dienų Izraelį apėmė smurto banga. Chaosas gatvėse, pogromai, padegimai ir žiaurius išpuoliai, tiek prieš žydus, tiek ir prieš arabus vyksta kasdien.
„Jį išsitempė iš mašinos ir tiesiog surengė linčo teismą“; „Baisu, net nežinau, ką apie tai galvoti“; „Tai buvo kerštas. Žmonės buvo pasirengę bet kam“, – taip Bat Jamo gyventojai prisimena žydų nacionalistų surengtą susidorojimą su 33-ejų arabu, rašoma BBC.
Linčo teismas per televizorių
Jeruzalė, Lodas, Haifas, Akas: maišytų miestų, kuriuos sukrėtė susidūrimai tarp žydų ir arabų, sąrašas su kiekviena diena ilgėja. Vis labiau darosi panašu į karą tarp civilių gyventojų, rašoma „Le Figaro“. Smurtas išplito ir pagimdė beprasidedančios anarchijos padėtį. Viename mieste arabų sukilėliai sudegino muziejų, žvėriškai puolė praeivius ar priklydusius „netinkamame rajone“ automobilius.
Kitoje vietoje jie padeginėjo restoranus ir viešbučius. Iš kitos pusės, žydų chuliganai puolė prekeivius, darė pogromus ir netgi šaudė su siekiu užmušti, rašoma prancūzų leidinyje. „Mirtis arabams!“ – šaukė jie. Pykčiai ir neapykanta persismelkė tarp šių dviejų konfliktuojančių grupių.
Praėjusį trečiadienį didžiulio dėmesio susilaukė Izraelio televizijos tiesioginė linčo teismo transliacija pietų metu. Viename Tel Avivo priemiestyje izraeliečiai ištraukė iš automobilio palestinietį ir be ceremonijų žiauriai sumušė. Nukentėjusysis buvo sunkios būklės pristatytas į ligoninę. Situacija buvo tokia įkaitinta, kad žydų protesto akcijos dalyviai jau buvo susiruošę Jaffą, Tel Avivo arabiškąją dalį, bet buvo ginkluotųjų pajėgų sustabdyti.
Nemažą vaidmenį kruvinos protesto akcijos organizavime suvaidino ir „La Familia“, žydų futbolo komandos sirgalių bendruomenė, jau anksčiau pasižymėjusi savo išpuoliais.
Užpuolė mokytoją, kuris ragino taikytis
Analogiškas išpuolis, tik iš kitos stovyklos pusės, užfiksuotas Ako mieste, tapusio arabų pykčio protrūkio centru šalies šiaurėje. Ten neramumus kėlę asmenys žydams priklausantį turtą ir padegė policijos automobilį. Apmėtė jauną žydą mokytoją akmenimis ir sunkiai jį sužeidė. Kraupi ironija, tačiau mokytojas kaip tik bandė atkalbėti savo mokinius nuo antiarabiškų demonstracijų.
Lode taip pat laikosi nepalanki situacija. Miestas keletą parų paeiliui turėjo išgyventi susidūrimus tarp gyventojų grupių. „Abiejose stovyklose nevengiama panaudoti ginklus, – cituojamas vienas iš vietos gyventojų. Valdžia įvedė komendanto valandą nakties metu ir išsiuntė pastiprinimą, daugiausiai pasieniečių, dažniausiai dislokuojamus Vakarų krante, kad užkardytų palestiniečių išpuolius ir apsaugotų naujakurius. Šie policininkai turi mažai patirties darbui su Izraelio piliečiais.
Kritika valdžiai – dėl „pamirštų“ arabų
„Neseniai buvo paskirta policijos vadovybė. Vadovai dvejoja skirdami savo sprendimus, rinkdamiesi tarp griežtos kontrolės ir noro taikyti. Policija aiškiai sutrikusi. Ji prarado situacijos kontrolę. Politinės krizės nepavyksta sureguliuoti valdžios nurodymų, kuriems neilgai liko būti, pagalba“, – „Le Figaro“ cituojamas Artimųjų Rytų ekspertas Davidas Khalfa.
Pasak jo, du karinių veiksmų frontai, Izraelio arabų sukilimas ir konfliktas tarp HAMAS ir Izraelio, visa tai prisideda prie nacionalinių ir religinių pagrindų susiliejimo. Arabų sektorius pasižymi sudėtingu identitetu. Jis vis labiau „izraelėja“, tačiau tuo pat metu išlieka palestinišku. Visuomeninė nuomonė reikalauja prisiimti atsakomybę už neteisybę ir valdžios dalyvavimo plėtrą. Arabų sektorius taip pat prisimena 1948-ųjų karą ir palaiko šeimyninius ryšius su Vakarų krantu bei Gazos sektoriumi. Krizės atveju identitetas linksta į Palestiną, tačiau be atsiskyrimo idėjos, įsitikinęs D. Khalfa.
Arabų gyventojai Izraelyje nėra patenkinti ir Benjamino Netanyahu valdymu, kuris per dvylika valdymo metų nedaug investavo į jų gyvenimo gerėjimą. Valdžios abejingumas sukūrė tinkamas sąlygas organizuoto nusikalstamumo vystymuisi tokiuose miestuose, kaip Lodas ar Akas. 2018 m. Knesetas priėmė įstatymą, kuriame teigiama, kad Izraelis yra žydų tautos nacionalinė valstybė, kurią Izraelio arabų visuomenė laiko instituciniu jų antrarūšės pilietybės patvirtinimu.
„Netanyahu stumia Izraelį į pilietinį karą tarp žydų ir palestiniečių“, – autoritetingam leidiniui „Haaretz“ rašo politinis apžvalgininkas Louisas Fishmanas. Jo teigimu, daugelį metų trukęs brutalus valdymas ir diskriminacinių įstatymų leidimas padėjo pagrindą smurto persmelktam konfliktui, kuris galimai dabar ir prasideda.
