Kaip rodo birželio 4 d. užfiksuota palydovo „Sentenel“ nuotrauka, bombonešiai buvo perkelti į Anadyrio aviacijai pritaikytą bazę, kuri yra maždaug už 6,6 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos ir apie 660 kilometrų nuo JAV teritorijos (teritorijos, esančios Aliaskoje).
Čiukotkoje – labiausiai į rytus nutolusioje Rusijos teritorijoje – įkurta Anadyrio aviacijai pritaikyta bazė yra atoki, tačiau itin svarbi Kremliui gynybos strateginiu atžvilgiu.
Oro bazė, kuri dar vadinama „Ugolnyj“, buvo įkurta Šaltojo karo metais.
Teigiama, kad būtent ši teritorija yra izoliuota nuo likusios Rusijos dalies – čia nėra susisiekimo keliais, o į Čiukotkos teritoriją įmanoma patekti tik skrendant arba plaukiant laivu.
Publikacijoje rašoma, kad „Tu-160“ dislokavimas Anadyrio oro bazėje rodo, kad Rusija yra pasirengusi pasinaudoti savo geografiniu pranašumu tam, kad apsaugotų savo strateginius bombonešius.
Tarptautinė bendruomenė, ypač JAV, atidžiai stebi šiuos veiksmus. Bombonešių dislokavimas prie Aliaskos gali būti interpretuojamas ne tik kaip jėgos demonstravimas, bet ir kaip desperatiškas žingsnis Rusijos nuostolių, kurie patiriami Ukrainoje, kontekste.
UNIAN taip pat skelbė, kad po Ukrainos surengtos operacijos „Voratinklis“ Rusijos Federacija pradėjo statyti slėptuves lėktuvams karinėse bazėse.
Galėjo, bet nesmogė
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad birželio 1 d. rytą nuošalioje oro bazėje „Belaja“, Rusijos Irkutsko srityje, daugiau kaip 4 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos fronto linijos, įvyko dramatiškas konflikto eskalavimas tęsiantis karui tarp Ukrainos ir Rusijos, rašoma „Bulgarian Military“.
2025 m. birželio 1 d. Ukrainos pajėgos įvykdė dronų ataką, nukreiptą prieš Rusijos strateginius bombonešius, konkrečiai „Tupolev Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“ orlaivius, dislokuotus bazėje.
Tarp pranešimų apie taikinius nebuvo paminėti Rusijos brangiausi „Tu-160“ bombonešiai, branduolinio ginklo platformos, kurie yra kritiškai svarbūs Maskvos strateginiam atgrasymui.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) operaciją pavadino „Pavutyna“ arba „Spiderweb“ (liet. „Voratinklis“). Ukrainos pareigūnai ją apibūdino kaip kruopščiai suplanuotą smūgį, kurio tikslas – sutrikdyti Rusijos gebėjimą vykdyti tolimojo nuotolio raketų atakas prieš Ukrainos miestus.
Internete platinami palydoviniai vaizdai ir vaizdo įrašai rodo degantį orlaivį ir didelius nuostolius. Nors tiksli žala dar nėra įvertinta, manoma, kad buvo sunaikinta keletas bombonešių.
Kodėl Ukraina neatakavo „Tu-160“ bombonešių?
Vis dėlto sprendimas nepaliesti „Tu-160“ sukėlė spekuliacijas apie Ukrainos strateginius signalus, o kai kurie analitikai teigia, kad šis smūgis buvo apgalvotas įspėjimas Maskvai apie jos oro pajėgų pažeidžiamumą, nesukeliant branduolinės eskalacijos rizikos.
Oro bazė „Belaja“ yra Rusijos tolimųjų skrydžių aviacijos tinklo kertinis akmuo. Istoriškai ji buvo „Tupolev Tu-16“ ir „Tu-22“ bombonešių bazė Šaltojo karo metais.
Iš esmės „Belaja“ yra svarbus mazgas Rusijos gebėjimui demonstruoti savo galią tiek konvencinėmis, tiek strateginėmis priemonėmis.
Dėl atokios bazės vietos, toli nuo NATO stebėjimo ir Ukrainos tradicinio veikimo zonos, ji ilgą laiką buvo laikoma saugia prieglobsčio vieta Rusijos vertingiausiems oro pajėgumams.
2025 m. gegužės mėn. palydovinės nuotraukos, išanalizuotos atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) bendruomenių, tokių kaip „AviVector“, atskleidė didelį orlaivių susitelkimą „Belaja“, įskaitant 7 „Tu-160“, 6 „Tu-95MS“ ir iki 42 „Tu-22M3“, kartu su „MiG-31“ naikintuvais ir transporto lėktuvais.
Ši didelės vertės lėktuvų sankaupa pabrėžia bazės svarbą ir paaiškina, kodėl Ukraina jai teikė prioritetą vykdydama tokią drąsią operaciją.
Dronus slapta pristatė į Rusiją
Pats puolimas parodė sudėtingą logistinį pasirengimą. Remiantis SBU šaltiniu, apie kurį pranešė „Kyiv Independent“, operacijos metu į Rusiją buvo įvežti pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronai, kurie buvo paslėpti mobilioje medinėje kabinoje, sumontuotoje ant sunkvežimių.
Šie sunkvežimiai buvo strategiškai išdėstyti netoli oro bazės, o nustatytu momentu nuotoliniu būdu valdomi stogai atsidarė, kad dronai galėtų tiesiogiai pasiekti savo tikslus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2025 m. birželio 1 d. pareiškime operaciją pavadino „puikiu pasiekimu“, pažymėdamas, kad ji buvo planuojama daugiau nei 18 mėnesių ir joje dalyvavo 117 dronų, kuriuos valdė atskiri pilotai.
„Įdomiausia – ir tai jau galime viešai pasakyti – yra tai, kad mūsų operacijos „biuras“ Rusijos teritorijoje buvo įsikūręs netoli vieno iš Rusijos FSB regioninių padalinių“, – sakė V. Zelenskis, pabrėždamas misijos drąsą.
„Telegram“ ir kitose platformose, įskaitant Ukrainos žiniasklaidos priemonę „Supernova+“, paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip dronai smogia lėktuvams „Belaja“, iš aerodromo kyla dūmai, o antriniai sprogimai rodo, kad pataikyta į degalus ar ginkluotę.
Pagrindiniai atakos taikiniai – „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“
Pagrindiniai atakos tikslai buvo bombonešiai „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“, kurie abu buvo pagrindiniai Rusijos kampanijos prieš Ukrainą dalyviai.
„Tu-95MS“, modernizuota sovietinės eros „Tu-95 Bear“ versija, yra keturių variklių turbopropellerinis bombonešis, pirmą kartą pristatytas 1950 m.
„Tu-95MS“ maksimalus greitis yra 830 kilometrų per valandą, o nuotolis be papildomo degalų papildymo viršija 10 tūkst. kilometrų, todėl Rusija gali vykdyti tolimus smūgius, likdama už Ukrainos oro gynybos pasiekiamumo ribų.
Jų turbopropelleriniai varikliai, nors ir triukšmingi bei pasenę, palyginti su šiuolaikiniais orlaiviais, užtikrina išskirtinį degalų efektyvumą, todėl tai yra ekonomiškas pasirinkimas ilgalaikėms operacijoms.
Tarptautinio strateginių studijų instituto „Military Balance 2025“ ataskaitoje teigiama, kad 2025 m. pradžioje Rusija turėjo apie 57 „Tu-95MS“ bombonešius.
Tuo tarpu „Tu-22M3“, žinomas kaip „Backfire“, yra viršgarsinis bombonešis su pasukamais sparnais, skirtas tiek įprastinėms, tiek branduolinėms misijoms.
Skirtingai nuo „Tu-95MS“, kuris savo veikimo spinduliu pasikliauja norėdamas išvengti pavojaus, „Tu-22M3“ greitis ir manevringumas leidžia jam veikti arčiau ginčytinos oro erdvės, tačiau dėl to jis tapo pažeidžiamas Ukrainos tobulėjančioms oro gynybos sistemoms.
Tuo tarpu „Tu-160“ yra pažangiausias Rusijos strateginis bombonešis. Jis yra kintamos geometrijos orlaivis, didžiausias ir sunkiausias kada nors pastatytas kovinis orlaivis.
„Tu-160“, kurio skrydžio nuotolis be papildomo degalų papildymo yra 12,3 tūkst. kilometrų, yra Rusijos branduolinės triados pagrindas, skirtas strateginiams smūgiams prieš tolimus taikinius, įskaitant NATO šalis ar Jungtines Valstijas hipotetinio pasaulinio konflikto atveju.
Remiantis 2024 m. Ukrainos žvalgybos duomenimis, veikia tik apie 17 „Tu-160“, o jų gamyba yra labai ribota, nes Rusija naudoja sovietinių laikų orlaivių korpusus ir modernizuoja juos labai ribotai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
