Angie Mcyen savo tarsenos pasikeitimą pastebėjo dainuodama duše. Nuo to laiko ji pradėjo fiksuoti savo patirtį gyvenant su keistu sutrikimu – užsienietiško akcento sindromu.
„Šįryt prabudau, viską dariau kaip ir kiekvieną rytą, papusryčiavau. Su savo namiškiais nekalbėjau, nes jie jau buvo išėję. Nusprendžiau nusiprausti, o paprastai duše aš dainuoju, klausydama muzikos. Dainuodama staiga pastebėjau, kad kalbu su airišku akcentu, – pasakojo A. Mcyen pirmame savo vaizdo įraše, kuriame jos balse galima girdėti daugiau išgąsčio nei airiško akcento (ir ne veltui) Negaliu jo atsikratyti. Ką tik turėjau darbo pokalbį, kurio metu kalbėjau kaip airė, nors niekuomet net nesu buvusi Airijoje.“ Jos akcentas per kelias savaites pasikeitė, ji pradėjo neaiškiai tarti žodžius, o naujoji moters tarsena ryškėjo vis labiau.
Antrąją išbandymo dieną moters tarsena trumpam buvo grįžusi į normalią būseną.
„Atsibudus pastebėjau, kad vėl kalbu taip, kaip anksčiau. Paskambinau vienai savo draugei ir ji patvirtino, kad grįžo senasis mano akcentas. Tačiau mums kalbant telefonu, galbūt per penkias ar dešimt minučių, ji pastebėjo, kad mano akcentas vėl iš australiško virsta į airišką, – pasakojo moteris antrąją kalbėsenos pasikeitimo dieną. – Aš nežinau, ką daryti, tai labai keista. Aš nesistengiu taip kalbėti. Aš labai išsigandusi. Maniau, jog šiandien atsikėlus, viskas bus praėję.“
Vienas skeptiškas komentatorius rašė, kad moteris sąmoningai stengiasi tarti žodžius kitaip ir, esą, jos airiškas akcentas yra neįtikinamas, nes jos kalbėjime vis dar galima girdėti australišką moters akcentą. A. Mcyen atsakė, kad ji džiaugiasi, jog jos balse dar liko australiško akcento bruožų, nes būtent taip ji kalbėjo net kelis dešimtmečius.
„Aš sutinku, kad mano akcentas yra blogas. Tai vadinama užsienietiško akcento sindromu – tai nėra airiškas, škotiškas, amerikietiškas, kanadietiškas, Naujosios Zelandijos ar Pietų Afrikos sindromas. Aš naudojuosi šia platforma norėdama atkreipti dėmesį į užsienietiško akcento sindromą, jo rimtus neurologinius padarinius ir patologiją, kuri gali pakeisti žmogaus gyvenimą“, – atsakė A. Mcyen.
Užsienietiško akcento sindromas yra ypatingai retas sutrikimas, kuris buvo diagnozuotas tik apie 100 asmenų visame pasaulyje. Dažniausiai jis prasideda patyrus galvos sužalojimą arba insultą, kurių metu yra pažeidžiamos už kalbą atsakingos smegenų sritys. Daugeliui šis sindromas po kurio laiko praeina, pavyzdžiui, pacientui sveikstant po insulto.
Nors jis ir yra vadinamas užsienietiško akcento sindromu, jį patiriantys žmonės neįgauna naujos, niekaip nepaaiškinamos tarsenos. Garsų pasikeitimus dažniausiai sukelia pakitę žandikaulio ir liežuvio judesiai. Tai, kad žmonės atpažįsta kokį nors specifinį akcentą, galimai yra lemiama pareidolijos. Šios moters atveju, jai neatrodė, kad ji stebuklingai įgavo airišką akcentą. Kad jos akcentas yra „airiškas“ nusprendė su ja bendravę žmonės, kuriems jos tarsena priminė airių kalbėjimą.
Kai kurie mano, kad pacientai nesąmoningai pakeičia savo tarseną, kai dėl kokių nors priežasčių negali ištarti jiems įprastų garsų.
Kalbos mokslininkas profesorius Nickas Milleris „The Independent“ sakė: „Suvokimas, kad žmogus kalba kita kalba, paprastai ateina klausantiesiems, o ne kalbantiems. Dažniausiai tai tebūna kalbos ritmo ir tarimo pasikeitimai.“
A. Mcyen planuoja kreiptis į neurologą, kuris paaiškintų jos tarsenos pasikeitimo priežastis. Ji taip pat svarsto prašyti logopedų pagalbos.
