Praėjusį penktadienį Ukraina dronais atakavo Primorsko uostą.
Primorsko uostas yra vienas didžiausių Rusijos naftos uostų Suomijos įlankoje, aptarnaujantis Rusijos šešėlinį laivyną. Jis per metus perkrauna beveik 60 milijonų tonų naftos, o Rusijai uždirba beveik 15 milijardų dolerių, rašo estų nacionalinis transliuotojas ERR.
Pasak Leningrado srities gubernatoriaus Aleksandro Drozdenko, dėl atakos uoste ir siurblinėje kilo gaisras.
Tačiau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) po atakos paskelbė, kad naftos eksportas iš uosto buvo sustabdytas, o tai Rusijai gali kainuoti beveik 40 mln. dolerių per dieną.
Pirmadienio rytą, pagal laivų eismo stebėjimo svetainę „Marine Traffic“, 12 šešėlinės laivyno laivų stovėjo Suomijos įlankoje, į šiaurę nuo Lokso.
Naftos tanklaiviai „Palermo“ (plaukiojantis su Maršalo Salų vėliava), „Antares I“ (Aruba), „Aura“ (Panama), „Anika“ (Panama), „Velos Forza“ (Maršalo Salos), „Grace Leon“ (Panama), „Noctis“ (Kamerūnas), „Jin Hui“ (Panama), „Azure“ (Palau) ir krovininiai laivai „Star Halifax“ (Liberija), „Rob“ (Aruba) ir „Kaspar Oldendorff“ (Portugalija) stovėjo nuleidę inkarus.
Pasak laivyno jūrų operacijų centro vado kapitono majoro Ardo Riibono, šiuo metu Baltijos jūroje nieko neįprasto nepastebėta, tačiau artimiausiu metu stovinčių laivų skaičius gali išaugti.Ekonomikos ekspertas Raivo Vare ERR sakė, kad pirminis uosto atakos poveikis karinėms operacijoms yra nedidelis.
Pasak R. Vare, ataka prieš Primorską turi būti vertinama kartu su ataka prieš Ust-Lugos uostą, nes abu jie daro poveikį Rusijos eksporto pajėgumams Baltijos jūroje.
„Naftotiekis, vedantis į Ust-Lugą, jau buvo pažeistas po Ukrainos smūgio. Kadangi Rusija dabar yra priversta eksportuoti daugiau žalios naftos, o du trečdaliai žalios naftos keliauja per Baltijos jūrą, bet kokia kliūtis, ar tai būtų Primorske, ar Ust-Lugoje, sukels problemų“, – sakė jis.
Dėl dronų atakų Ukrainoje Rusijos vidaus naftos perdirbimo pajėgumai per pastaruosius mėnesius sumažėjo iki 30 procentų. „Tai reiškia, kad turėtų būti eksportuojama dar daugiau žalios naftos, o dabar – prašau“, – sakė R. Vare.
R. Vare pažymėjo, kad jei per ataką Primorsko uoste buvo pažeista krovimo įranga, poveikis gali būti ilgalaikis ir rimtesnis. Tai taip pat reiškia, kad Baltijos jūroje pradės kauptis tanklaiviai iš šešėlinio laivyno, nes nebus jų kur pakrauti.
R. Vare sutiko su Ukrainos saugumo tarnybos vertinimu, kad naftos pakrovimo sustabdymas Primorsko uoste Rusijai kainuos beveik 40–50 mln. JAV dolerių per dieną, tačiau, jo nuomone, tai kol kas neturės jokio poveikio karinėms operacijoms.
„Uostų klausimas susijęs su eksportu ir, savo ruožtu, eksporto pajamomis, o tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai turės poveikį. Kol kas pinigų dar pakanka ir tai neturės tiesioginio poveikio karinėms operacijoms“, – sakė jis.
Tuo pačiu metu Vare pabrėžė, kad vidaus perdirbimo pajėgumų sunaikinimas turi tiesioginį poveikį karui, o kai kuriuose Rusijos regionuose jau pastebimas naftos trūkumas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
