Ši kelionė, per kurią planuoti sustojimai žydų valstybėje bei Amane, buvo laikoma rizikingiausia per visą J. Bideno prezidentavimo laikotarpį, jam stengiantis suderinti paramą Izraeliui po spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdytų išpuolių su pastangomis užkirsti kelią humanitarinei katastrofai Gazos Ruože ir išvengti platesnio masto karo.
Tačiau jo vizito išvakarėse buvo pranešta apie sprogimą Gazos Ruožo ligoninėje. „Hamas“ dėl smūgio apkaltino Izraelį, o Izraelis teigia, kad dėl to kalta „Islamo džihado“ palestiniečių kovotojų netinkamai paleista raketa.
80-mečiui J. Bidenui lipant į „Air Force One“ lėktuvą, Jordanija pranešė, kad planuotas keturių šalių aukščiausiojo lygio susitikimas su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu, karaliumi Abdullah II ir Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi buvo atšauktas.
Jis bus surengtas, „kai bus priimtas sprendimas sustabdyti karą ir nutraukti šias žudynes“, sakė Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi.
Dabar vienintelė JAV prezidento kelionės stotelė bus Izraelis.
Vėliau J. Bidenas sakė, kad jį papiktino mirtinas sprogimas Gazos Ruožo ligoninėje, ir nurodė saugumo patarėjams surinkti daugiau informacijos.
Solidarumas
JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby žurnalistams prezidentiniame lėktuve sakė, kad izraeliečiai „tvirtai jaučia, jog tai įvyko ne dėl jų kaltės“.
Jis pridūrė, kad kelionė į Jordaniją buvo atšaukta abipusiu sprendimu po to, kai M. Abbasas pareiškė norįs grįžti namo ir tris dienas gedėti, ir kad J. Bidenas kalbėsis su juo ir A. F. al. Sissi telefonu lėktuve grįždamas namo.
Tačiau dabar J. Bidenas skris į dar nestabilesnę situaciją nei anksčiau, nes smūgis ligoninei sukėlė pyktį visame regione.
Įsiutę protestuotojai bandė šturmuoti Izraelio ambasadą Amane, kur J. Bidenas turėjo susitikti su kitais lyderiais, o Teherane šimtai žmonių mitingavo prie Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ambasadų.
Libano judėjimas „Hezbollah“ paragino surengti „pykčio dieną“ dėl smūgio, kuri sutaptų su J. Bideno atvykimu, taip skatindamas baimę, kad Teheranas ir jo sąjungininkai eskaluos veiksmus, nuo kurių J. Bideno vizitas turėtų atgrasyti.
Baltieji rūmai teigė, kad J. Bidenas nori vėl išreikšti solidarumą su Izraeliu po to, kai „Hamas“ prasiveržė pro stipriai įtvirtintą Gazos Ruožo sieną ir nužudė daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.
J. Bidenas kalbėsis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir jo karo meto ministrų kabinetu, taip pat susitiks su kai kurių per išpuolius žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios šeimomis, sakoma pranešime.
Tačiau J. Kirby tvirtino, kad J. Bidenas užduos B. Netanyahu sunkius klausimus apie jo planus dėl karo.
Rizikingas vizitas
Jis pridūrė, kad yra optimistiškai nusiteikęs ir tikisi, jog į nukentėjusį Gazos Ruožą netrukus pradės plūsti pagalba.
Demokratų prezidentas kruopščiai svarstė prieš priimdamas dešiniojo sparno atstovo B. Netanyahu kvietimą apsilankyti jo šalyje, Izraeliui ruošiantis numatomam sausumos puolimui prieš „Hamas“.
Visada buvo rizika, kad atvykęs į Izraelį J. Bidenas bus pernelyg glaudžiai susietas su Izraelio vykdomais Gazos Ruožo bombardavimais, kurie sulygino su žeme didžiulius plotus ir nusinešė daugiau kaip 3 tūkst. žmonių gyvybių, ir šio anklavo apgultimi.
Dar prieš išpuolį ligoninėje laikraštis „The New York Times“ šią kelionę pavadino persmelkta rizikų.
Tuo tarpu pyktis dėl smūgio ligoninėje gali pakenkti platesniam J. Bideno vizito tikslui užkirsti kelią Izraelio ir „Hamas“ karo išsiplėtimui į Artimuosius Rytus.
J. Bidenas perspėjo Iraną ir „Hezbollah“ nesikišti ir išsiuntė dvi lėktuvnešių smogiamąsias grupes į rytinę Viduržemio jūros dalį, kad juos atgrasytų.
Tuo metu J. Kirby dar kartą pareiškė, kad neplanuojama dislokuoti JAV karių, tačiau pridūrė, kad amerikiečių lėktuvnešiai atvyko siekiant „pademonstruoti nuoširdų gebėjimą saugoti ir ginti“ JAV nacionalinio saugumo interesus.