„Mes nepakęsime mūsų demokratijos kritikos ir tvirtinimų, kad ji kažkokia ne tokia, kokia turėtų būti. Mūsų demokratija yra pati geriausia, ir mes ją toliau kursime“, – pareiškė D. Peskovas.
Demokratijos apibrėžimas ir Rusija
Demokratija, pagal Visuotinės lietuvių enciklopedijos apibrėžimą, yra „valstybės valdymo forma, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, o valdo pagal konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė“.
Rusijoje valdžia nesikeičia jau 24 metus, kaip tik po to, kai 1999-ųjų gruodžio 31-ąją valstybės kontrolę Vladimirui Putinui perdavė nusilpęs ir pasiligojęs Borisas Jelcinas. Beje, prieš „valdžios perdavimą“ V. Putinas tebuvo Federalinės saugumo tarnybos direktoriumi, o jau po B. Jelcino „palaiminimo“ per savaitę tapo premjeru ir laikinai einančiu prezidento pareigas.
Laisvais rinkimais pavadinti tai, kas vyksta Rusijoje taip pat sunku pavadinti. Visa šalies opozicija buvo arba pasodinta į kalėjimus, arba priversta išvykti į užsienį. Bet kokie kitaminčiai yra persekiojami, jiems yra draudžiama politinė veikla.
Vienintelis rusų kandidatas į prezidentus šių metų rinkimuose, kuris pasisakė prieš karą Ukrainoje, taip pat buvo priverstas trauktis iš jų dėl tariamai netinkamai surinktų rėmėjų parašų.
Valdymas Rusijoje priklauso tik nuo vieno žmogaus – Vladimiro Putino. Vyriausybė ten atlieka tik techninę funkciją. Visus svarbiausius sprendimus priima tik V. Putinas, be jo pritarimo šalyje nėra įmanomi jokie pokyčiai, ir atvirkščiai – užtenka V. Putinui kažką pasakyti ir tai yra akimirksniu bandoma įvykdyti.
Maža to, V. Putinas netgi pakeitė ir šalies konstituciją, vien tam, kad galėtų išlikti, formaliai atitikdamas įstatymus, dar kelioms kadencijoms.
Demokratijos Rusijoje nė kvapo nebuvo jau šio amžiaus pradžioje
„Rusijos oficialūs asmenys iki šiol vadina šalį sėkmingai ir laisva demokratija. Tačiau, akivaizdu, ji tokia nėra“, – dar 2021-aisiais BBC rašė apžvalgininkė Anastasija Golubeva.
Politologas Stevenas Fishas siūlo vertinti šalies „demokratiškumą“ pagal septynis garsaus amerikiečių teoretiko Roberto Dahlo sukurtus kriterijus: valdžios kontrolė per rinkimus ir kadencijų apribojimus, sąžiningi rinkimai, atvira prieiga prie rinkimų sistemos, visų gyventojų dalyvavimas rinkimuose, politinio žodžio laisvė, informacijos laisvė ir politinių asociacijų laisvė (galimybė kurti bet kokias asociacijas taikiems tikslams).
Daugelį metų gyvenęs Rusijoje ir pats stebėjęs vidinius politinius šios šalies procesus S. Fishas priėjo išvados, kad jau praėjusio amžiaus pabaigoje tapo aišku: Rusija kai kuriems iš šių kriterijų atitiko tik formaliai arba neatitiko išvis.
Eksperto teigimu, Rusijoje galėjo suveikti gamtos resursų užvaldymo faktorius – dėl ko ir susiformavo oligarchinė visuomenės santvarka.
„Išteklių turtingumas gali turėti įtakos paskatai dalyvauti politikoje. Tai skatina godžiausius, niekšingiausius ir nesąžiningiausius siekti aukštų postų“, – aiškino S. Fishas.
„Tragiškai dažnai didžiulę galią turintys prezidentai su kiekvienais kadencijos metais praranda gebėjimą pripažinti savo asmeninius apribojimus. Atvira politika Rusijoje Putinui valdant nebus vykdoma. Dar neaišku, ar V. Putino diktatūros troškimas išprovokuos pasipriešinimą vardan teisės į savivaldą“, – dar 2005 m. prognozavo amerikiečių tyrėjas.
