Naujas, 6,4 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko pirmadienį, dvi savaitės po katastrofiškų, kone 46 tūkst. gyvybių nusinešusių drebėjimų.
Turkijos nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad pirmadienį per drebėjimą šalyje žuvo šeši žmonės, o dar 294 buvo sužeisti. 18 sužeistųjų būklė kritinė.
Sirijos Chamos ir Tartuso provincijose pirmadienį kilus panikai žuvo moteris ir mergaitė, pranešė provyriausybinės žiniasklaidos priemonės.
Drebėjimo epicentras buvo Defnės miestelyje Turkijos Chatajaus provincijoje Sirijos pasienyje. Požeminiai smūgiai taip pat buvo juntami Jordanijoje, Kipre, Izraelyje, Libane, Egipte. Po pagrindinio drebėjimo įvyko antras, 5,8 balo drebėjimas ir dešimtys pakartotinių požeminių smūgių.
Chatajaus provincija yra tarp regionų, labiausiai nukentėjusių per vasario 6-osios 7,8 balo žemės drebėjimą ir netrukus įvykusį antrą, 7,5 balo drebėjimą. Šioje provincijoje sugriuvo tūkstančiai pastatų, o pirmadienį žala statiniams dar labiau padidėjo. Taip pat apgadinta gubernatoriaus įstaiga Chatajaus istorinėje širdyje Antakijoje.
Pareigūnai įspėjo nukentėjusius žmones neiti į apgadintus savo namus, bet gyventojai bandė iš jų pasiimti visa, kas įmanoma. Tuomet įvyko antras drebėjimas.
Per vasario 6-osios drebėjimus daugiausiai žmonių žuvo Turkijoje. Aukų yra mažiausiai 41 156. Pasak pareigūnų, daugiau kaip 110 tūkst. pastatų 11-oje Turkijos provincijų sugriuvo ar buvo taip apgadinti, kad juos teko nugriauti.
Vyriausybės kontroliuojamose Sirijos dalyse pirmadienį žuvo du žmonės – mergaitė vakariniame Safitos mieste ir moteris centriniame Chamos mieste, taip pat nukentėjusiame vasario 6-ąją. Apie aukas pranešė dienraštis „al Watan“ ir radijas „Sham FM“.
Gelbėjimo grupė „Baltieji šalmai“, vykdanti gelbėjimo darbus sukilėlių kontroliuojamose Sirijos šiaurės vakarų teritorijose, pranešė, kad čia buvo sužeista maždaug 190 žmonių, nugriuvo keli netvirti pastatai. Organizacija pridūrė, kad jokie žmonės neatsidūrė po griuvėsiais.
Žada atstatyti tūkstančius namų
Turkijos pareigūnai perspėjo gyventojus neiti į savo namų griuvėsius, tačiau žmonės tai vis tiek darė, kad išsineštų tą, ką galėjo. Trys iš pirmadienį žuvusių žmonių buvo apgadintame keturių aukštų pastate, kai įvyko naujas žemės drebėjimas.
Vėlesni smūgiai ir statinio nestabilumas apsunkino gelbėjimo darbus, todėl paieškos komandoms prireikė kelių valandų, kol rado kūnus, pranešė Turkijos naujienų agentūra DHA.
11-oje nuo žemės drebėjimo nukentėjusių Turkijos provincijų gyvena apie 13,5 mln. žmonių. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad antradienį 865 000 žmonių gyveno palapinėse. Nukentėjusiose provincijose įkurta apie 270 palapinių miestelių, o žiemos orai dar labiau padidino perkeltųjų piliečių kančias.
Daugiausia žmonių per galingą vasario 6 dienos drebėjimą, po kurio, praėjus devynioms valandoms, sekė 7,5 balo stiprumo požeminis smūgis, žuvo Turkijoje, kur, nelaimių valdymo agentūros duomenimis, mirė mažiausiai 42 310 žmonių.
Pareigūnai teigė, kad daugiau kaip 110 000 pastatų 11-oje Turkijos provincijų buvo sugriauti arba taip smarkiai apgadinti, kad juos reikia nugriauti.
Turkijos gynybos ministras sakė, kad po žemės drebėjimų į Siriją grįžo apie 20 000 Turkijoje gyvenančių sirų.
„Jie grįžta į savo žemes, nes neteko namų ir artimųjų“, – antradienį iš Hatajaus sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.
Tokio stiprumo žemės drebėjimai pasaulyje pasitaiko labai retai ir dažniausiai įvyksta negyvenamose vietovėse, todėl juos galima išgyventi be didesnių nuostolių. Vienas iš svarbiausių šio žemės drebėjimo aspektų yra tai, kad jis smogė tankiai apgyvendintiems miestams ir daugeliui rajonų.
Tarp 10 miestų, nukentėjusių nuo pražūtingos katastrofos, yra Kachramanmarašas, Hatajus ir Gaziantepas, kurie yra pagrindiniai regioniniai logistikos, gamybos ir eksporto centrai.
Remiantis tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ analize, preliminariais turkų pareigūnų duomenimis, žemės drebėjimo padarinių šalinimas gali kainuoti iki 50 milijardų JAV dolerių (apie 47 mlrd. eurų), o Turkijos įmonių ir verslo konfederacija (TURKONFED), nevyriausybinė ir nepartinė verslo organizacija, apskaičiavo, kad išlaidos sieks mažiausiai apie 85 mlrd. JAV dolerių (apie 80 mlrd. eurų).
Tačiau, tebevykstant tyrimams ir gelbėjimo operacijoms, galimas žemės drebėjimų poveikis ekonomikai tebėra labai neaiškus. Nuo žemės drebėjimų nukentėjusių regionų BVP sudaro apie 12 proc. viso BVP. Regione užauginama didelė dalis visų šalies lęšių, medvilnės, sojos ir kukurūzų.
„Coface“ vertinimu, vidutinės trukmės laikotarpiu statybų sektorių palaikys būtinybė atstatyti žemės drebėjimo paveiktą teritoriją. Prezidentas R. T. Erdoganas sakė, kad kovo mėnesį žemės drebėjimo zonoje bus pradėta statyti 30 000 gyvenamųjų namų.
Politiniame fronte dėl žemės drebėjimo ir praėjusių metų ekonominių sukrėtimų rinkėjų dėmesys gali būti nukreiptas į vidaus sąlygas.
Todėl yra tikimybė, kad gegužės 14 dieną numatyti rinkimai gali būti atidėti, jei pareigūnai manys, kad žemės drebėjimo smarkiai pažeistos infrastruktūros nepavyks sutvarkyti.
Šios savaitės pradžioje buvęs parlamento pirmininkas paragino „skubiai“ atidėti rinkimus vėlesniam laikui.
Tačiau opozicinės partijos rinkimuose pabrėžia, kad pagal Konstituciją rinkimai negali būti atidedami, išskyrus karo metu.
