Nuotrauka ir anksčiau dar negirdėtais faktais pasidalijo ukrainiečių portalas „Ukrainskaja Pravda“.
Bene blogiausia diena bandymui nuskandinti krieserį „Moskva“
Rusijos laivyno flagmanas „Moskva“ buvo pamuštas balandžio 13-ąją. Kaip rašo minėtas leidinys, tai buvo bene blogiausia diena bandyti nuskandinti kreiserį.
„Nuo pat ryto dangų virš Juodosios jūros palei Ukrainos pakrantę dengė gausūs lietaus debesys. Jie kabojo ištisine linija vos kelių kilometrų aukštyje virš vandens ir dėl jų iš dangaus buvo neįmanoma nieko pamatyti jūroje“, – rašoma straipsnyje.
Teigiama, kad matymui nepadėjo nei lėktuvai, nei bepiločiai orlaiviai, nei palydovai. Tokiomis oro sąlygomis būtų pagelbėję tik specialūs radarai, tačiau tuo metu Odesos regione ukrainiečiai turėjo tik įprastus radarus, kurie praktiškai nemato taikinių, esančių toliau nei už 18 kilometrų.
Vis dėlto oro sąlygos neigiamai atsiliepė ir kreiseriui „Moskva“. Jo įgula netinkamai įvertino savo saugumą.
„Jie manė, kad iš dangaus jų nematyti, iš kranto – taip pat. Be to, jie turi labai rimtas priešlėktuvinės gynybos sistemas ir kitas apsaugos sistemas. Todėl jie nuplaukė 120 kilometrų iki Ukrainos krantų. Ir šis perdėtas pasitikėjimas juos sužlugdė“, – anonimiškai komentuoja vienas iš „Neptun“ kūrėjų.
Ukrainai netikėtai padėjo gamta
Anot leidinio, lemtingą dieną Ukrainai netikėtai padėjo pati gamta. Ukrainiečių radarai neturėjo pasiekti laivo, tačiau būtent taip ir atsitiko.
Kadangi virš jūros buvo tankūs debesys, radaro signalas nuo jų atsispindėjo į vandens paviršių, o nuo vandens – atgal į debesis.
„Invazijos metu mes neturėjome už horizonto esančių radarų, ir Rusija apie tai žinojo. Bet kadangi debesys buvo labai žemai ir signalas iš šio koridoriaus tarp vandens ir debesų neturėjo kur eiti, radaras staiga pasiekė „Moskvą“, – aiškina šaltinis.
Anot leidinio pašnekovų, rusai buvo taip įsitikinę savo neprieinamumu, kad, tikėtina, iš viso net neįjungė priešlėktuvinės gynybos sistemų. Vis dėlto, kaip sako pašnekovai, net jei ir būtų tai padarę, tikriausiai, būtų turėję didelių problemų su „Neptun“.
Šios sparnuotosios priešlaivinės raketos yra tylios ir varomos skystu kuru. Kaip aiškina minėtas portalas, šios raketos išlieka nepastebimos iki paskutinės akimirkos.
Niekas nežinojo, ar raketa „Neptun“ pataikė į kreiserį
Po kelių minučių dvejonių ir pasitarimų buvo duota komanda paleisti, ir dvi raketos su nedideliu intervalu nuskriejo rusų kreiserio link.
Numatoma skrydžio trukmė turėjo būti kiek daugiau nei šešios minutės. Niekas nežinojo, kas nutiks joms praėjus – leisti bepiločius patikrinimui buvo per daug rizikinga. Virš debesų jie nebūtų nieko matę, o skristi po debesimis būtų reiškę drono praradimą.
„Todėl niekas nežinojo, ar jie pataikė. Tačiau tada pasirodė duomenys, kad „Moskva“ pajudėjo į priekį. Tai reiškė, kad kažkas įvyko. Iš trajektorijos buvo aišku, kad kreiseris norėjo pasislėpti už „Boiko bokšto“. Tai yra didelis metalinis objektas, ir kai raketa skrenda, ji pirmiausia užfiksuos bokštą kaip taikinį, o už jo esantis laivas bus saugus“, – portalui aiškina šaltiniai.
Į „Moskvą“ iš skirtingų krypčių plaukė keturi laivai, tačiau jūroje netikėtai prasidėjus audrai bet kokios gelbėjimo operacijos tapo labai sudėtingos.
Laivo netektis buvo didžiulis smūgis Rusijos kariuomenei.
