Bandymai nužudyti prezidento V. Putino priešininkus yra dažnas reiškinys per beveik ketvirtį jo valdymo amžiaus. Aukų artimieji ir keli išgyvenusieji kaltino Rusijos valdžios institucijas, tačiau Kremlius nuolat neigė, kad yra susijęs su šiomis mirtimis – tai dar labiau didina paslaptingumą ir mirtiną Kremliaus pasiekiamumo galią, skelbia portalas „Mirror“.
Taip pat esama pranešimų apie žinomų Rusijos vadovų mirtis paslaptingomis aplinkybėmis, daugeliu atveju sunku nustatyti, ar tai buvo tyčinis nužudymas, ar savižudybė.
Veiksmai prieš politinius oponentus
Opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas Rusijoje už grotų sėdi nuo 2021 m. sausio, kai grįžo į Maskvą po to, kai Vokietijoje atsigavo po apsinuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, dėl kurio jis kaltino Kremlių. Prieš suėmimą A. Navalnas vykdė kampaniją prieš oficialią korupciją ir organizavo didelius antikremliškus protestus. Nuo to laiko jam buvo skirtos trys laisvės atėmimo bausmės ir kelis mėnesius jis praleido izoliatoriuje 6-ojoje įkalinimo kolonijoje už tariamai nedidelius nusižengimus. Jis atmetė visus jam pateiktus kaltinimus kaip politiškai motyvuotus.
Vladimiras Kara-Murza yra žymus opozicijos aktyvistas, 2015 ir 2017 m. du kartus išgyvenęs apnuodijimus, dėl kurių jis kaltino Kremlių. Pernai jis buvo įkalintas ketvirčiui amžiaus už tirono V. Putino karo Ukrainoje kritiką. Kaltinimai V. Kara-Murzai pateikti dėl jo kovo 15 d. kalbos Arizonos Atstovų rūmuose, kurioje jis pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje. Tyrėjai kaltinimus valstybės išdavyste pridėjo jam būnant sulaikytam.
Prieš septynerius metus prie Kremliaus buvo nušautas Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas. B. Nemcovas, kuris tuo metu buvo vienas atviriausių V. Putino kritikų, organizavo opozicijos mitingus prieš Rusijos karinį dalyvavimą Ukrainoje. Jis buvo tapęs ministro pirmininko pavaduotoju ir kartą net buvo įvardijamas kaip galimas kandidatas į prezidentus.
Buvusių žvalgybos agentų ir šnipų mirtys
Aleksandras Litvinenka buvo Rusijos šnipas, kuris žuvo 2006 m. po to, kai gerdamas arbatą Londono viešbutyje „Millennium“ buvo apnuodytas radioaktyviuoju poloniu-210. Jis tyrė rusų žurnalistės Anos Politkovskajos nušovimą, taip pat tariamus Rusijos žvalgybos tarnybos ryšius su organizuotu nusikalstamumu. Jis pabėgo į Didžiąją Britaniją 2000 m. po to, kai savo šalyje buvo suimtas už įgaliojimų viršijimą.
Kitas buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas, Sergejus Skripalis 2018 m. buvo apnuodytas Didžiojoje Britanijoje. Jis ir jo suaugusi dukra Julija apsinuodijo Solsberio mieste ir kelias savaites praleido būdami kritinės būklės. Jie išgyveno, tačiau vėliau išpuolis nusinešė vienos britės gyvybę, o S. Skripalis ir policijos pareigūnas sunkiai susirgo.
Valdžios institucijos teigė, kad jie abu buvo apnuodyti karinės paskirties nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Didžioji Britanija dėl to kaltino Rusijos žvalgybą, tačiau Maskva neigė bet kokį savo vaidmenį.
Žurnalistų naikinimas
Žurnalistai, kritiškai vertinę Rusijos valdžios institucijas, buvo nužudyti arba patyrė paslaptingas mirtis, dėl kurių jų kolegos kai kuriais atvejais kaltino ką nors iš politinės hierarchijos. Kitais atvejais įtarimų kėlė valdžios institucijų nenoras atlikti tyrimą.
2006 m. spalio 7 d. per V. Putino gimtadienį savo gyvenamojo namo Maskvoje lifte buvo nušauta „Novaja Gazeta“ žurnalistė Ana Politkovskaja, pelniusi tarptautinį pripažinimą už žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje atskleidimą. Šaulys iš Čečėnijos buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir nuteistas kalėti 20 metų. Keturiems kitiems čečėnams už bendradarbiavimą su žudiku skirtos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės.
Tuo metu kitas „Novaja Gazeta“ žurnalistas Jurijus Ščekočichinas 2003 m. mirė nuo staigios ir sunkios ligos. Jis tyrė korupcinius verslo sandorius ir galimą Rusijos saugumo tarnybų vaidmenį 1999 m. daugiabučių namų sprogdinimuose, dėl kurių tuo metu buvo kaltinami čečėnų sukilėliai. Jo kolegos teigė, kad jis buvo nunuodytas, ir kaltino valdžios institucijas sąmoningai trukdant tyrimui.
Jevgenijaus Prigožino mirtis
Jevgenijus Prigožinas ir jo privačios karinės bendrovės „Wagner“ vyriausieji leitenantai žuvo lėktuvo katastrofoje praėjusių metų rugpjūtį, praėjus dviem mėnesiams po to, kai jis pradėjo ginkluotą sukilimą, kurį V. Putinas pavadino „dūriu į nugarą“ ir „išdavyste“.
Per televiziją iš savo kabineto transliuotame kreipimesi V. Putinas sakė, kad jo buvęs bičiulis buvo „sunkaus likimo žmogus“ ir kad jis „gyvenime padarė rimtų klaidų“. Toliau jis išsamiai aprašė, kaip J. Prigožinas dirbo Rusijoje ir Afrikoje, teigdamas, kad „ten užsiėmė naftos, dujų, brangiųjų metalų ir akmenų prekyba“, tačiau neužsiminė, kad jo šešėlinė armija buvo kaltinama žiaurumais žemyne. Jis pridūrė, kad J. Prigožinas „taip pat stengėsi pasiekti reikiamų rezultatų – ir sau, ir tuo metu, kai aš jo prašydavau, bendram reikalui, pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais“.
Tačiau preliminarus žvalgybos vertinimas parodė, kad katastrofa, per kurią žuvo visi 10 lėktuve buvusių žmonių, buvo tyčia sukelta sprogimo, teigia JAV ir Vakarų pareigūnai. Pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgalioti komentuoti. Vienas iš jų sakė, kad sprogimas atitiko „ilgą V. Putino istoriją, kaip jis bando nutildyti savo kritikus“.
Dmitrijus Peskovas paneigė kaltinimus, kad Kremlius prisidėjo prie avarijos, ir žurnalistams sakė: „Žinoma, Vakaruose šios spekuliacijos pateikiamos tam tikru kampu, ir visa tai yra visiškas melas“.
Buvęs Kremliaus kalbų rašytojas, tapęs politikos analitiku, Abbasas Gallyamovas sakė: „V. Putinas pademonstravo, kad jei jam besąlygiškai nepaklusi, jis be gailesčio tavęs atsikratys kaip priešo, net jei formaliai esi patriotas“.
