Šį nutekintą telefoninį pokalbį paviešino Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
Karys: Brigados vadas sako, kad eilinių žmonių išvis nebeliko. O brigadoj kiek – 500 žmonių. Tai eilinių gal tuzinai liko ir viskas.
Žmona: O tai kas? Kur jie? Viskas? Pribaigė juos? Negi visus?
Karys: Taip – sužeisti arba žuvę.
Žmona: Eina sau...
Karys: Kai kas atsisakė [tarnybos].
Žmona: Namo išvažiavo?
Karys: Na... Atgal ataskaitų rašyti.
Žmona: Tai gal ir jūs važiuosit?
Karys: Nežinau, bet sakau – pas mus čia liko mažiau nei 100 žmonių.
Žmona: Nieko sau. Tai ką galvoji, važiuot ar ką?
Karys: Toliau judėti arba gėdingai išvažiuoti, nežinau.
Žmona: Naf**, jeigu vadovybė bloga, kam važiuot? Kam rizikuoti, jeigu viskas objektyviai nelabai gerai, vadinasi, nereikia važiuoti. Jums yra kažkokia galimybė likti vietoje ar kažkokia kitokia?
Karys: Nežinau, turbūt ne. Arba į priekį...
Žmona: Tipo, negalima, ane? Bet tu gi sakei, kad pas jus, tipo, kai kurie lieka vietoje, paprasčiausiai nejuda pirmyn.
Karys: Nežinau, dar to neaptarėme...
Žmona: Kažkaip tiesiog žiūriu žinias ir nieko ten gero ateityje neprognozuoja.
Karys: Turbūt, aš nežinau, seniai žinių nežiūrėjau. Mūsiškiai visi sprunka, niekas nenori ten važiuoti.
Žmona: Tai aišku.
Karys: Žinoma, būtų gal net viskas normalu, viskas šiknon, niekam tikę vadai.
Žmona: Na, na...
Karys: Jokio aprūpinimo nėra, tą privalai, aną privalai.
Žmona: Aprūpinimo net nėra?
Karys: Na, viskas pasenę, net neturim naktinių stebėjimo priemonių, termovizorių...
Žmona: Ir kur tada važiuoti? Naf**, atsisakykit tuomet.
Karys: Pažiūrėsim.
Žmona: Ką pažiūrėsim? Kaip važiuoti, kai nieko nėra?? Naf**, geriau niekur nevažiuokit. Ką, kai kurie jūsų gudručiai kojas išsisukinėjo, išvažiavo namo. Tu ką, ne gudrus?
Karys: Na, pažiūrėsim, pagalvosim.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną. Nuo to laiko Rusija skelbia nukovę mažiausiai 31 tūkst. Rusijos karių.