Likus šešioms dienoms iki itin svarbių parlamento rinkimų, abu pagrindiniai kandidatai stengėsi patraukti savo pusėn dar neapsisprendusius rinkėjus.
Sekmadienį įvyksiantys rinkimai nulems, ar valdančioji konservatorių partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) gaus beprecedentę trečią kadenciją ir tęs savo euroskeptišką politiką.
Vyriausybė savo rinkimų kampaniją grindžia D. Tusko – buvusio premjero ir buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko – diskreditavimu. Pasirodymas tiesiogiai TVP transliuotuose debatuose suteikė D. Tuskui progą kreiptis ir į vyriausybės šalininkus.
Šešių partijų ir koalicijų, dalyvausiančių sekmadienio rinkimuose, lyderių debatuose dominavo D. Tuskas ir M. Morawieckis. Abu jie stengėsi nepalankiai pavaizduoti vienas kitą ir oponento politiką.
Per debatus daugiausia kalbėta tokiomis temomis kaip migracija, pensinis amžius, socialinė apsauga, nedarbas, valstybės turtas ir saugumas, tačiau kandidatams buvo duodama vos po minutę atsakyti ir dalį šio laiko jie panaudodavo savo skleidžiamai žiniai perteikti.
„Esu čia dėl jūsų, matote, kad esu toks pat, kaip ir jūs“, – transliacijos pradžioje teigė D. Tuskas.
Po 1989-aisiais Lenkijoje prasidėjusios demokratinės eros debatai kai kuriais atvejais nulemia kandidatų likimą ir sukelia rinkimų laukimo jausmą. Dažnai šalininkai susirenka prie televizijos studijos palaikyti savo favoritų.
Kiek vėliau debatus stebėję asmenys teigė, kad nė vienas iš dviejų pagrindinių debatų dalyvių nepasirodė esąs nugalėtojas. Jų teigimu, D. Tuskas buvo įsitempęs ir tai turėjo įtakos jo pasirodymui, o M. Morawieckis paprasčiausiai tęsė savo įprastus išpuolius prieš opozicijos lyderį.
PiS šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose ir ją remia apie 35 proc. rinkėjų, tačiau prognozuojama, kad ji gali prarasti daugumą parlamente. Jos varžovė, D. Trusko vadovaujama Pilietinė koalicija, nuo PiS atsilieka tik keliais procentais, tačiau pastaruoju metu vis labiau įgauna pranašumą.
Pilietinė koalicija ir kitos dvi opozicinės frakcijos kartu turi didesnę visuomenės paramą nei valdančioji partija, tačiau jos yra silpnesnės, nes šiuose rinkimuose nekandidatuoja kartu. Be to, galutinį rezultatą gali pakeisti mažesnių partijų rezultatų svyravimai.
Nuo tada, kai PiS laimėjo 2015 metų rinkimus, ji naudoja TVP kaip priemonę savo politikai ir partijos nariams girti, taip pat Lenkijos opozicijai šmeižti.
Valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) pirmadienio debatuose nedalyvavo. Šis vaidmuo atiteko M. Morawieckiui. Taip pat prieš debatus TVP tiesiogiai transliavo J. Kaczynskio rinkimų kampanijos susitikimą Pšysuchoje, centrinėje Lenkijoje.
Per debatus D. Tuskas pareiškė, kad PiS partijos lyderis išsisukinėja nuo diskusijų, tačiau po kelių minučių M. Morawieckis atrėžė, kad D. Tuskas yra bailys, nes nesilankė Ukrainoje nuo tada, kai Rusija prieš 20 mėnesių pradėjo plataus masto invaziją į šalį.
Opozicijos lyderis ir jo sąjungininkai kaltina J. Kaczynskį, kad šis, perimdamas teismų ir valstybinės žiniasklaidos kontrolę, griauna šalies demokratijos pagrindus ir nukreipia šalį keliu, galinčiu lemti pasitraukimą iš Europos Sąjungos.
Tačiau PiS tvirtina neketinanti imtis veiksmų, kad Lenkija pasitrauktų iš ES. Ji žada tęsti savo socialinę politiką ir užtikrinti šalies saugumą, toliau statydama tvorą pasienyje su Baltarusija, kad apsaugotų šalį nuo nelegalios migracijos.
2007-aisiais vykę D. Tusko ir J. Kaczynskio debatai padarė didelę įtaką tų metų parlamento rinkimams, kuriuos laimėjo D. Tusko partija ir aštuonerius metus išbuvo valdžioje. Tuose debatuose D. Tuskas daugiau dėmesio skyrė žmonių problemoms.
Valandą trukusiuose debatuose taip pat dalyvavo centristų ir agrarinės koalicijos vadovas Szymonas Holownia, kurį vėliau komentatoriai gyrė už tai, kad jis buvo gerai pasiruošęs ir nesutrikęs; liberalios opozicinės Šiuolaikinės partijos parlamentarė Joanna Scheuring-Wielgus, ir kraštutinių dešiniųjų „Konfederacijos“ partijos vienas iš lyderių Krzysztofas Bosakas.
