Tyrimu daroma išvada, kad šalyse, kur gyventojų pajamos didelės, per pirmą koronaviruso bangą mirė daugiau nei 1 iš 100 užsikrėtusių. „Toks mirtingumas yra bent 10 ar 20 kartų didesnis nei gripo,” – sako Nicholas Brazeau iš ICL.
Dabar išgyvena daugiau į ligoninę patekusių Covid-19 užsikrėtusių, kas rodo, kad mirtingumas šiek tiek sumažėjo. Tačiau jeigu daugėjant infekcijų Europoje ir JAV, kai kuriose šalyse ligoninės bus perpildytos, situacija gali pasukti į liūdnesnę pusę.
Tikrąjį mirčių lygį nustatyti sunku dėl dviejų priežasčių. Pirma, tikimybė mirti nuo Covid-19 stipriai priklauso nuo asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir gaunamos priežiūros standartų. Todėl mirtingumas skirtingose vietose ir skirtingu metu gali skirtis.
Pavyzdžiui, didžiausias mirtingumas yra globos namuose: kaip parodė vienas tyrimas, globos namuose Belgijoje jis gali būti net 73 procentų. Tokiose šalyse, kaip Pietų Korėja, kurioms protrūkių globos namuose didžia dalimi pavyko išvengti, bendras mirtingumas mažesnis. Panašiai mirtingumą turėtų sumažinti ir sunkiai ligai kelią užkertančios vakcinos.
Antroji tikrą mirtingumą nustatyti trukdanti priežastis – didelis jam suskaičiuoti naudojamų duomenų neužtikrintumas. Iš tiesų norime sužinoti, kiek virusu užsikrėtusių žmonių išties miršta: infekcijos mirtinumo lygį.
Geriausias būdas sužinoti, kiek žmonių užsikrėtė – patikrinti tūkstančių žmonių kraują ir nustatyti, kiek jų turi koronaviruso antikūnus, ir tada šiuos duomenis ekstrapoliuoti visaos šalie mastu. Bet antikūnų tyrimai gali suteikti kalidingus rezultatus.
Pagal šalių pateikiamų patvirtintų atvejų skaičių infekcijos mirtinumo skaičiuoti negalima, nes dauguma atvejų nebūna aptinkami – ne visiems simptomai pasireiškia, ne visi tie, kam pasireiškia, būna testuojami.
Vertinama, kad pirmosios infekcijos bangos metu, kai vyriausybė pranešdavo vos apie 5 000 užsikrėtimo atvejų kasdien, iš tikrųjų užsikrėsdavo po maždaug 250 tūkst.
Kiek žmonių mirė šalyse, kur gyventojų pajamos aukštos, daugmaž suprantame, bet neužtikrintumas lieka. Tarkime, JK iš pradžių daug mirčių pražiopsota, nes trūko testų, tad, oficialus pirmosios bangos aukų skaičius ~ 44 000, pernelyg mažas, tvirtina Paul Hunter iš Rytų Anglijos universiteto JK.
„44 000 yra gerokas bendro mirtingumo neįvertinimas,” sako jis. „Iš pradžių daug mirčių nebuvo diagnozuotos.” Žiūrint į mirtingumą, viršijantį „normalų“ ankstesnių metų lygį, manytina, kad neužfiksuota 10 000 ar net 20 000 mirčių.
Skurdesnėse šalyse apie daugumą Covid-19 mirčių tikriausiai nepranešama. Pavyzdžiui, remiantis šalies duomenimis, Damaske, Sirijoje pranešta vos apie 1 procentą Covid-19 sukeltų mirčių.
Dėl visų šių priežasčių pranešamo infekcijos mirtinumo lygio ribos buvo plačios. Norėdami jį įvertinti tiksliau, Brazeau su komanda peržvelgė 175 tyrimus, iš kurių vos 10 įvertino kaip patikimus. Įvertinę įvairius faktorius, jie paskaičiavo mirtingumą kiekvienoje amžiaus grupėje:
Per pirmąją bangą, pasiturinčiose šalyse, kur vyresnių žmonių dalis didesnė, infekcijos mirtinumas šiek tiek viršijo 1 procentą, rodo tyrimo duomenys. Šalyse, kurių populiacija jaunesnė, jis buvo 0,2 proc., jei daroma prielaida, kad mirtingumas tose pačiose amžiaus grupėse toks pats – tačiau daugelyje tų šalių gali būti kitaip dėl prastesnės sveikatos apsaugos sistemos.
Dabar mirčių lygis turėtų būti mažesnis, nes sveikatos priežiūros darbuotojai įgijo Covid-19 gydymo patirtį, ir bandymai parodė, koks gydymas yra efektyvus. Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos ligoninių duomenys rodo, kad žmonėms, patekusiems po rugsėjo 1 dienos, mirties tikimybė yra ~10 proc. mažesnė, nei patekusiems anksčiau.
„Yra duomenų, kad mirtingumas ligoninėse ilgainiui mažėjo, bet norint galutinai suprasti šias tendencijas, dar reikia padirbėti,” sako Robertas Verity iš ICL. Tikimasi, kad per šias infekcijos bangas JAV ir Europoje mirs mažiau žmonių, bet kol kas tai nebus aišku – nes dauguma mirčių dar neištiko.
Šaltinis: www.technologijos.lt
