Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad karinis puolimas Donbase „yra labai svarbus momentas visoje specialiojoje operacijoje“.
Rusijos tikslas yra aiškus ir viešai deklaruojamas: perimti visų Ukrainos rytinių regionų Donecko ir Luhansko kontrolę – dalį jų Rusijos palaikomi smogikai kontroliavo jau nuo 2014-ųjų. Antroji užduotis yra sunaikinti išlikusį pasipriešinimą pajūrio mieste Mariupolyje taip apjungiant sausumos kelią nuo Rostovo iki Krymo, kurį Rusija iš Ukrainos atėmė prieš aštuonerius metus.
Rusijos pajėgos buvo išstumtos ir atitrauktos nuo Kyjivo ir dabar perdislokuotos šiaurine bei pietine kryptimis. Taip pat buvo papildyti tie daliniai, kurie patyrė nuostolių karo Ukrainoje metu, skelbiama CNN.
Pentagono duomenimis, Rusija rytinėje Ukrainos dalyje sutelkė 78 taktines puolamąsias grupes – apie 75 tūkst. karių. Iki šiol rusų taktiką iš esmės atitiko tradicinę šios šalies karybą: masyvus artilerijos sistemų ir raketų naudojimas, kurį lydi antžeminių pajėgų puolimas. Dalis miestų rytinėje Ukrainoje yra visiškai suniokoti.
Rusijos pasiekimai Ukrainoje „antrojo etapo“ metu iki šiol buvo įspūdingi. Ekspertai mano, kad tai gali sietis su karinės vadovybės skubėjimu – nebuvo skirta laiko pergrupuoti pajėgas po vasarį ir kovo mėnesį vykusių mūšių.
Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos pajėgos nepadarė operatyvinės pauzės, kurios galimai reikėjo siekiant tinkamai integruoti iš šiaurės rytinės Ukrainos dalies į rytus perkeltus dalinius. JAV kariuomenė yra skelbusi, kad Rusija pirmaisiais karo mėnesiais neteko apie 25 proc. savo karinio pajėgumo, kurį buvo numačiusi Ukrainos puolimui.
CNN teigiama, kad Rusija gali pabandyti „uždaryti Donbasą į dėžę“ – regionas ir taip yra iš trijų pusių apsuptas Rusijos kontroliuojamos teritorijos ir pajėgų, tad belieka „uždaryti“ vakarinę jo dalį.
Tačiau kol kas nėra aišku, ar Rusijai užteks pajėgumų atlikti tokį puolimą, kur Ukraina turi ne vienerius metus rengtus įtvirtinimus. Reikia priminti, kad Donbasą užimti bandyta viso karo metu, nuo pat pirmosios jo dienos, tačiau nesėkmingai.
JAV žvalgybos duomenimis, Rusija šiuo metu bando susitvarkyti su dalinių logistikos grandinėmis ir telkia rezervus, o pagrindinis puolimas dar numatomas ateityje. Ukraina praneša apie dešimtis bandymų per dieną įvairiomis kryptimis užpulti Ukrainos rytus, tačiau faktiškai visi jie buvo sėkmingai atmušti.
Nepaisant to, ISW taip pat pažymima, kad „vargu ar Rusijos kariuomenė pašalino pagrindines savo problemas – prastą koordinavimą, nesugebėjimą vykdyti operacijas kitose šalyse ir žemą karių moralę, – kurios trukdė vykdyti ankstesnius puolimus“.
Ukrainos kariuomenė neturi tokių pajėgumų ir ginkluotės, kurie leistų kontratakuoti visu frontu, tačiau net ir „antrojo etapo“ metu sėkmingai naudojasi mažų grupių atsakomojo puolimo taktika. Pastarosiomis dienomis ukrainiečiai sėkmingai kontratakavo Charkivo kryptimi ir perėmė rusų techninio aprūpinimo sandėlį, kurio vertė yra apie 200 mln. dolerių. Viso karo metu ukrainiečiai stengėsi ne kaktomuša stoti į mūšį su milžiniškomis Rusijos kariuomenės pajėgomis, o neutralizuoti tiekimo grandinę, kurios sutrikdymas vėliau priverčia trauktis ar viską metus bėgti ir pačias kariuomenės pajėgas.
CNN pažymi, kad yra požymių, rodančių, kad Ukraina tęsia veiklą Rusijos kariuomenės dalinių užnugaryje: praėjusią savaitę buvo susprogdintas tiltas, jungiantis vieną iš pagrindinių kelių iš Rusijos. Dėl nenustatytų priežasčių buvo sugadintas geležinkelio tiltas pačioje Rusijoje, netoli Belgorodo. Pažymima, kad tokioje ardomojoje ukrainiečių veikloje Vakarų šalių žvalgybos informacija gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.
Kalbama, kad Kremlius siekia apčiuopiamos pažangos Ukrainoje iki gegužės 9 d., dienos, kuomet Rusija švenčia Pergalės dieną, pažyminčią nacistinės Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. Esant dabartiniam progreso tempui, tai mažai tikėtina. Daug svarbesnis klausimas, ar šis konfliktas tęsis iki vasaros, taip vadinamame sekinimo kare, kuomet nė viena iš pusių nepasieks ryškesnių pergalių.
