Danijos Orhuso universiteto ir Londono Karališkojo koledžo mokslininkai atliko didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų.
Mokslininkai siekė ištirti ryšį tarp naminių gyvūnų turėjimo ir psichinės sveikatos būklės pirmaisiais pandemijos metais.
Jų išvados, paskelbtos žurnale „Mental Health and Prevention“, paneigia populiarią nuomonę, kad naminiai gyvūnai – tai vaistas nuo pandemijos liūdesio.
Naminių gyvūnų augintojų psichinė sveikata yra prastesnė
Tyrimo dalyviai buvo stebimi nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. Priešingai nei tikėtasi, naminių gyvūnėlių savininkų psichikos sveikata nebuvo geresnė už tų, kurie neturėjo naminių gyvūnėlių.
Naminių gyvūnų savininkai nurodė šiek tiek aukštesnį depresijos, nerimo ir anhedonijos (nesugebėjimo jausti malonumą) lygį nei augintinių neturintys asmenys.
Pagrindinė tyrimo autorė Christine Parsons, Orhuso universiteto klinikinės medicinos katedros profesorė, prisipažįsta, kad, pamačiusi tyrimo rezultatus, buvo „nuoširdžiai nustebinta“.
„Tai prieštarauja visuomenėje vyraujančiam įsitikinimui, kad naminiai gyvūnai yra naudingi psichikos sveikatai“, – teigė ji.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, jog psichinei savijautai įtakos turi ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad augintinio įsigijimas nėra patikimas ir greitas būdas, norit išspręsti psichikos sveikatos problemas
Šunų auginimas gali padidinti fizinio aktyvumo lygį
Tyrimas atskleidė ir pozityvesnį reiškinį, susijusį su šunų auginimu. Šunų savininkai dažniau reguliariai mankštinosi: 40 proc. jų nurodė, kad mankštinasi kasdien arba beveik kasdien, palyginti su 35 proc. asmenų, neauginančių šunų.
Šis „Lassie efektas“, kaip jį pavadino tyrėjai, atitinka ankstesnius tyrimus, rodančius, kad šuns turėjimas gali padidinti fizinio aktyvumo lygį.
Vienišiems žmonėms tiek katės, tiek šuns turėjimas buvo susijęs su šiek tiek mažesniu vienišumo lygiu. Nors šis poveikis buvo nedidelis, jis rodo, kad naminiai gyvūnai gali suteikti tam tikrą paguodą asmenims, kurie mažai bendrauja su kitais žmonėmis.
„Pamišusių kačių damų“ stereotipas
Mokslininkai taip pat tyrė populiarų stereotipą apie „pamišusias kačių damas“, t. y. nuomonę, kad moterys, auginančios kates, yra labiau link usios į vienatvę, depresiją ir nerimą.
Įdomu tai, kad jie nerado jokių šį stereotipą patvirtinančių įrodymų. Nors moterys dažniau turėjo kačių negu vyrai, nebuvo nustatyta jokios sąveikos tarp kačių turėjimo, lyties ir psichikos sveikatos problemų.
Viena iš netikėtų išvadų buvo ta, kad žmonių, kurie pandemijos metu nusprendė įsigyti augintinį, psichikos sveikata reikšmingai nepagerėjo, palyginti su tais, kurie jų neturi.
Tyrėjai mano, kad nors naminiai gyvūnai gali suteikti draugijos ir tikslo, jie taip pat yra susiję su papildomomis pareigomis ir galimais streso veiksniais.
Pandemijos metu susirūpinimas dėl augintinių priežiūros, veterinarijos paslaugų prieinamumo ir finansinės įtampos galėjo atsverti kai kuriuos teigiamus augintinių turėjimo aspektus.
Svarbu pažymėti, kad šis tyrimas nereiškia, jog naminiai gyvūnai kenkia psichikos sveikatai ar kad jie neteikia džiaugsmo ir draugijos.
Jis veikiau rodo, kad ryšys tarp naminių gyvūnėlių turėjimo ir psichinės gerovės yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, o ne tik nuo to, ar namuose yra augintinis.
Tyrėjai tikisi, kad jų darbas paskatins viešą pokalbį apie augintinių vaidmenį mūsų gyvenime, ypač krizės metu.
„Mūsų išvados rodo, kad nors naminiai gyvūnai gali suteikti draugiją, jie jokiu būdu nėra panacėja nuo psichikos sveikatos problemų, ypač tokiu įtemptu laikotarpiu kaip pandemija“, – apibendrino C. Parsons.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
