Tai išsiaiškino aštuonis mėnesius trukusį tyrimą atlikę „The New York Times“ žurnalistai, rašo UNIAN.
Nors Rusijos valdžia oficialiai iki šiol neigia savo karių dalyvavimą šiuose karo nusikaltimuose, žurnalistų surinkti įrodymai leidžia manyti, kad civilių žudymas buvo dalis sąmoningų ir sistemingų rusų bandymų „jėga“ prasiskinti kelią į Kyjivą.
„Rusų kariai tardė ir egzekucijas vykdė neginkluotiems vyrams ir žudė žmones, kurie netyčia pasipainiojo jų kelyje – ar tai būtų vaikai, kurie bėgo su šeimomis, ar vietiniai gyventojai, kurie tikėjosi rasti maisto, ar žmonės, kurie paprasčiausiai bandė grįžti namo dviračiais“, – cituojamas leidinys.
Pažymima, kad po Rusijos kariuomenės atsitraukimo žurnalistai kelis mėnesius praleido Bučoje, kalbėjosi su vietos gyventojais, surinko daug medžiagos ir gavo išskirtinių vaizdo įrašų iš vyriausybės šaltinių.
Tuomet žurnalistai išanalizavo filmuotą medžiagą ir atkūrė žudynių fragmentus. 234-ojo pulko dalyvavimą žudynėse įrodo gautos telefoninių pokalbių išklotinės ir kita medžiaga.
„Bučos gyventojai pasakojo, kad kai Rusijos kariškiai juos apklausdavo, dažnai atimdavo telefonus. Įtardami, kad kariškiai galėjo paimti ir aukų telefonus, mūsų žurnalistai iš Ukrainos valdžios institucijų gavo visų kovo mėnesį iš Bučos rajono į Rusiją gautų skambučių ir žinučių duomenų bazę. Apklausdami aukų artimuosius, surinkome jų telefono numerius ir patikrinome, ar jie yra duomenų bazėje.
Paaiškėjo siaubingas vaizdas: kariai reguliariai naudojosi aukų telefonais skambindami namo į Rusiją, dažnai praėjus vos kelioms valandoms po jų nužudymo“, – atskleidžia žurnalistai.
Pagal tarptautinę teisę civilių žudymas laikomas karo nusikaltimu.
Bučos žudynės pasaulį sukrėtė dar Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kovo mėnesį.
