Būtent dėl šios priežasties dauguma kontraceptikų yra kuriami moterims.
Siekiant išspręsti šią problemą, bendra Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų komanda sukūrė kontraceptiką, kuris, kaip teigia jo kūrėjai, yra nehormoninis, netoksiškas, o atlikus testus su pelėmis paaiškėjo, kad nutraukus vartojimą, jo poveikis išnyksta. Naujasis preparatas žada išties daug, o atlikus kruopščius jo poveikio žmonėms tyrimus, jis gali tapti vienos dozės kontraceptiku vyrams.
„Šiuo metu rinkoje nėra jokių nehormoninių kontraceptikų vyrams, nepaisant dešimtmečių pastangų, įdėtų kuriant „vyriškąją tabletę“, – žurnale „Nature Communications“ rašo tyrimo autoriai.
„Triptonidas yra natūralus junginys, išgautas iš augalo, vadinamo taivaniniu trisparniu. Skyrus jo tiek pelėms, tiek beždžionėms, jis turėjo kontraceptinį poveikį, kuris dingdavo nustojus jį vartoti.“
Triptonido kontraceptinis potencialas yra tiriamas jau nuo 2000-ųjų, kai buvo atliktas tyrimas, atskleidęs, kad šis junginys tiesiogiai mažina spermos gamybą. Išgaunamas iš Perkūno vynmedžio (taivaninio trisparnio), triptonidas priklauso kliniškai reikšmingų junginių, išaugtų iš šio augalo, grupei. Iš jo dar yra išgaunamas triptolidas, kuris gali būti vartojamas cistinei inkstų ligai ir kasos vėžiui gydyti, ir triptolidenolis, kuris šiuo metu tiriamas vartojimui prieš inkstų navikus.
Perkūno vynmedis kaip kontraceptikas pirmą kartą buvo aprašytas 1993 m., nes atliktas tyrimas parodė, kad dėl kitų priežasčių šią žolę vartojančių vyrų spermos kiekis ir judrumas sumažėjo, pakito spermatozoidų forma. Nuo tuo laiko daug iš šios žolės išgaunamų junginių buvo kruopščiai studijuojami, siekiant išaiškinti ar jie gali tapti kontraceptiku vyrams. Tačiau nepaisant sumažėjusios spermos gamybos, kai kurios išgaunamos medžiagos paprasčiausiai buvo per daug nuodingos.
Naujausiame tyrime mokslininkai su gyvūnais išbandė triptonido saugumą ir patikimumą. Vaistas buvo testuojamas su pelėmis ir 12 sveikų, suaugusių beždžionių patinų. Skiriant vieną triptonido dozę per parą, po 3–4 savaičių pelėms ir 5–6 savaičių beždžionėms, 100 proc. gyvūnų spermatozoidų buvo deformuoti ir gyvūnai tapo nevaisingi.
Vaisingumas atsistatė praėjus 4-6 savaitėms po paskutinės dozės, taigi šio vaisto poveikis su laiku dingsta. Vėliau atlikti gyvybiškai svarbių gyvūnų organų tyrimai neparodė jokio pašalinio poveikio. Taigi triptonidas, priešingai nei kiti iš augalo išgauti junginiai, yra nenuodingas.
Žinoma, šis tyrimas su gyvūnais tik įrodė šios medžiagos poveikį. Dabar gautą informaciją reikia tobulinti arba pradėti klinikinius tyrimus su žmonėmis. Tik tada vaistas galės būti patvirtintas. Tačiau rezultatai suteikia vilties daugeliui, kurie laukia kontraceptiko vyrams, galbūt norėdami palengvinti moterų dalią, o galbūt siekdami beveik tobulos apsaugos nuo neplanuoto nėštumo, nenaudojant prezervatyvų.