Jei šie du vyrai susitiks, vienas akivaizdus JAV tikslas bus trišalis susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriame bus aptariama karo pabaiga – būtent toks susitikimo formatas, kurį Rusija atmetė gegužę Stambule.
Tuo tarpu Rusijos tikslas greičiausiai yra leisti V. Putinui vėl įtraukti D. Trumpą į Maskvos naratyvo orbitą, pažymi leidinys.
Vis dėlto, viršūnių susitikimas, kuris buvo numatytas anksčiau, bet atidėtas, šį kartą gali įvykti, ir tai kelia klausimą, kaip karas galėtų baigtis. CNN pateikia penkis galimus scenarijus.
Putinas sutinka su besąlygišku ugnies nutraukimu
Anot CNN, šis variantas mažai tikėtinas. Mažai tikėtina, kad V. Putinas sutiktų su paliaubomis, pagal kurias fronto linijos liktų tokios pačios – JAV, Europa ir Ukraina jau gegužę, grasindamos sankcijomis, pareikalavo tokios pertraukos, bet Rusija ją atmetė.
Net grasinimai antrinėmis sankcijomis Kinijai ir Indijai, kurios atrodo atsparios JAV spaudimui, nekeis šių karinių planų likusiam vasaros laikotarpiui. Bent iki spalio V. Putinas norės kovoti, nes jis laimi, rašo CNN.
Derybos dėl derybų
Derybose galėtų būti susitarta dėl tolimesnių derybų, kurios užtikrintų Rusijos laimėjimus žiemai atėjus ir sustabdytų karinius veiksmus fronto linijoje maždaug spalio mėnesį. Iki to laiko Kremlius galėtų užimti Pokrovską, Kostiantynivką ir Kupjanską, o tai suteiktų jam tvirtą poziciją tolimesnėse derybose.
Tuomet Rusija galės vėl kariauti 2026 m. arba diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti, kad šie laimėjimai taptų nuolatiniai. V. Putinas taip pat gali iškelti Ukrainos rinkimų, atidėtų dėl karo ir trumpam tapusių D. Trumpo diskusijų tema, klausimą, kad būtų suabejota V. Zelenskio teisėtumu ir netgi nuversti jį bei į jo vietą pastatyti labiau Rusijai palankų kandidatą.
Ukraina išgyvena ateinančius dvejus metus
Pagal šį scenarijų JAV ir Europos karinė pagalba Ukrainai padeda jai per ateinančius mėnesius sumažinti nuostolius fronto linijoje ir stumia V. Putiną siekti derybų, nes jo armijai vėl nepavyktų pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Pokrovskas gali būti užimtas, o kitos rytinės Ukrainos teritorijos gali būti pavojuje, tačiau Ukraina gali sulaukti rusų sulėtėjimo, kaip ir anksčiau, o Kremlius gali net pajusti sankcijų ir perkaitintos ekonomikos padarinius.
Europos valstybės jau parengė išsamius planus dėl „saugumo pajėgų“, kurios bus dislokuotos Ukrainoje kaip saugumo garantijos dalis. Šios dešimtys tūkstančių Europos NATO karių galėtų dislokuotis aplink Kyjivą ir kitus didžiuosius miestus, teikti logistinę ir žvalgybinę pagalbą Ukrainai atstatymo metu ir sukurti pakankamą atgrasomąjį veiksnį, kad Maskva nuspręstų palikti frontą toje vietoje, kokioje jis yra dabar. CNN pabrėžia, kad tai geriausia, ko Ukraina gali tikėtis.
Katastrofa Ukrainai ir NATO
V. Putinas gali taikliai įvertinti Vakarų vienybės įtrūkimus po susitikimo su D. Trumpu, kuris pagerintų JAV ir Rusijos santykius, o Ukrainą paliktų likimo valiai. Europa galėtų daryti viską, kas įmanoma, kad paremtų Kyjivą, bet be Amerikos paramos nepavyktų pakeisti pusiausvyros, rašo CNN.
V. Putinas galėtų pamatyti, kaip nedideli laimėjimai Ukrainos rytuose virsta lėtu Ukrainos pajėgų žlugimu lygumose tarp Donbaso ir centrinių miestų Dnipro, Zaporižios ir sostinės.
Ukrainos gynyba galėtų pasirodyti silpna, o Kyjivo karinių pajėgų krizė virstų politine katastrofa, kai V. Zelenskis pareikalautų platesnės mobilizacijos šalies gynybai sustiprinti.
Jei JAV parama žlugtų, Kyjivo saugumas vėl atsidurtų pavojuje, V. Putino pajėgos judėtų į priekį.
Europos valstybės mano, kad geriau kovoti su Rusija Ukrainoje nei vėliau pačioje Europos Sąjungos teritorijoje.
Anot analitikų, V. Putinui judant į priekį, NATO nesugebėtų pateikti vieningo atsako. Tai – pats blogiausias scenarijus. Tai yra Europos košmaras ir suverenios Ukrainos pabaiga.
Katastrofa Putinui
Jeigu Rusija ir toliau klimptų, aukodama tūkstančius karių gyvybių per savaitę, gaudama palyginti nedidelę naudą ir matydama, kaip sankcijos silpnina jos sąjungą su Kinija ir pajamas iš Indijos. Maskvos suverenaus turto fondo finansinės atsargos gali išsekti, o pajamos sumažėti. Maskvos elito gretose gali išaugti nepasitenkinimas tuo, kaip Kremlius atmetė diplomatinės išeities galimybes, pasirinkdamas karinį užsispyrimą ir netvarų konfliktą su NATO per tarpininkus.
Anot CNN, Kremlius gali susidurti su situacija, kai jo pasipriešinimas banaliems realybės nepatogumams ir savo žmonių ekonominiams sunkumams taps toksiškas. Panašūs prasti politiniai išskaičiavimai lėmė galiausiai bevaisę sovietų okupaciją Afganistane kitoje pasirinktame kare.
Panašūs netikėti Kremliaus silpnumo momentai jau pasirodė kariaujant Ukrainoje, kai V. Putino patikėtinis Jevgenijus Prigožinas, atrodo, netyčia ėmėsi vadovauti trumpalaikiam sukilimui sostinėje.
„Putinas atrodo stiprus, kol nepasirodo silpnas, o tada gali paaiškėti, kad jis yra kritiškai silpnas. Tai jau yra nutikę tiek Sovietų Rusijai, tiek Putinui“, – pažymi CNN.
Problema su šiuo scenarijumi yra ta, kad jis lieka geriausia viltimi Vakarų strategams, kurie negali tikėtis, kad NATO visiškai įsitrauks į karą, kad padėtų Ukrainai laimėti, nei kad Kyjivas sugebės atstumti Maskvą karinėmis priemonėmis, apibendrino leidinys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
