Atsižvelgiant į tai, kad Kongreso posėdžio pagrindinė tema buvo 2026 m. JAV karinis biudžetas, žinia negalėjo būti aiškesnė. Kova su Rusija dabar yra Europos problema, pabrėžia leidinys.
Nuo 2022 m. vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, Vašingtonas Kyjivui skyrė apie 74 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos. Tai apima karo eigą keičiančią įrangą, pavyzdžiui, „Patriot“ oro gynybos sistemas, kurios yra vienintelė veiksminga Ukrainos gynyba nuo Rusijos balistinių raketų, ATACMS ir HIMARS raketų, tolimojo nuotolio veikimo M777 artilerijos, tankų, šarvuotų transporto priemonių ir milijonų artilerijos šaudmenų.
Kai kurios J. Bideno eros pagalbos paketo priemonės vis dar yra pirkimo procese. Tačiau Kyjivui skaudžiausia yra tai, kad jį paliko galingiausias ir turtingiausias sąjungininkas.
Trys Ukrainos galimybės
Tai palieka Ukrainai tris galimybes. Pirmoji – pasikliauti Europa, kad ji tieks reikalingus ginklus ir įrangą. Antrasis – šį mėnesį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytas – pirkti JAV pagamintą ginkluotę iš Vašingtono už Europos pinigus. Trečiasis – pagaminti reikiamą ginkluotę Ukrainos gamyklose, procesą finansuojant Europos sąjungininkų pinigais.
Ukrainos laimei, Europos lyderiai ne kartą pažadėjo imtis veiksmų ir suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia kovai. Deja, praktikoje Europa, atrodo, geriau moka duoti pažadus nei juos vykdyti.
Vasario 9 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje paskelbė „ReArm Europe“ paketą, kuris „per penkerius metus galėtų mobilizuoti beveik 800 mlrd. eurų gynybos išlaidų... Tai yra lemiamas momentas Europai, ir mes esame pasirengę imtis veiksmų“.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ši milžiniška suma iš tiesų nėra realūs pinigai, o tik Europos Sąjungos (ES) narių skolinimosi apribojimų sušvelninimas, jeigu jos nuspręstų padidinti savo gynybos biudžetus. Kovo 19 d. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas pasiūlė 40 mlrd. eurų ginklų pagalbos paketą Ukrainai. Tačiau šį planą atmetė skeptikai, tarp jų Vengrija, Slovakija, Kroatija, Ispanija ir Italija.
Praėjusį mėnesį Europa pagaliau skyrė šiek tiek pinigų ir iš ES taikos priemonės, sukurto iš įšaldytų Rusijos turto, skyrė 1 mlrd. eurų Ukrainos vidaus ginklų pramonei finansuoti.
Ukrainos gamybiniai pajėgumai
Kyjivas šią pagalbą tikrai panaudos tinkamai. Nepaisant pakartotinių Rusijos smūgių gamykloms, vidaus gamyba dabar tenkina iki 50 proc. Ukrainos karinių poreikių. Ukraina jau dabar pagamina daugiau ginklų nei ES.
Ukrainos „Bohdana“ haubicų gamyba dabar siekia 20 vienetų per mėnesį, viršydama Prancūzijos „Caesars“ gamybą, ir galėtų padvigubėti, jei ES skirtų daugiau lėšų. Sparčiai auga dronų gamyba – iki 2025 m. planuojama pagaminti penkis milijonus mažų „First Person View“ (FPV) dronų, 30 000 tolimųjų dronų ir 3000 kryptinių raketų.
Be to, kai kurie nauji Ukrainos ginklai yra netgi geresni už užsienyje tiekiamus, nes yra tiksliau pritaikyti prie konkrečių karo veiksmų poreikių. Ukrainos elektroninės kovos sistema „Limma“ pranoksta Rusijos ir Vakarų technologijas trukdant Rusijos planuojamųjų bombų veikimą.
Ir, žinoma, pabrėžia „The Telegraph“, šalies karinį proveržį parodo Ukrainos nepaprastai drąsus ir sudėtingas masinis dronų puolimas prieš Rusijos strateginius bombonešius giliai Rusijos teritorijoje šį mėnesį, kurio metu dronų pulkai buvo paslėpti surenkamųjų namų stoguose ir sunkvežimiais, vairuojamais nieko neįtariančių laisvai samdomų vairuotojų, nuvežti tiesiai į savo tikslus.
Taigi nėra abejonių, kad Ukraina turi techninį išsivystymą, pramoninius pajėgumus ir taktinę vaizduotę, kad galėtų sukurti savo galingą gynybą. Iš tiesų, pagal daugelį rodiklių Ukrainos kariuomenė yra ne tik didžiausia, bet ir geriausiai ginkluota Europoje, išskyrus Rusiją. Tačiau Ukraina taip pat turi gilių pažeidžiamų vietų gynybos srityje, kai kalbama apie karo reikmenis, nuo artilerijos šaudmenų iki kulkų ir atsarginių dalių.
O svarbiausia karinė ir politinė problema yra artėjantis chroniškas karių trūkumas fronto linijose. Vaizdo įrašai, kuriuose matomas smurtas, naudojamos karo amžiaus vyrų suėmimui, dažnai kartu su piliečių būriais, susirinkusiais gelbėti į kariuomenę siunčiamus vyrus, kasdien kelia pasipiktinimą Ukrainos socialiniuose tinkluose.
Rusijai ekonominis žlugimas negresia
Istorijos apie artėjantį Rusijos ekonominį ir karinį žlugimą yra malonios skaityti, tačiau jų nepatvirtina nuolatiniai ir negailestingi puolimai ore ir žemėje. Rusija šiemet gynybai ketina išleisti 160 mlrd. JAV dolerių, o dėl perkamosios galios skirtumų Rusijoje už vieną dolerį galima nusipirkti daug daugiau. Rusijos tanko T-90 kaina yra apie 4,5 mln. dolerių, o JAV M1 Abrams gali kainuoti net 9,61 mln. dolerių.
Vakarų gynybos ekspertai įspėja, kad JAV pagamintos raketų sistemos „Patriot“, gaminamos nuo 1981 m., tampa vis mažiau veiksmingos prieš Rusijos hipergarsines kryptines raketas ir masinius Irano dronų „Shahed“ pulkus.
Ar Ukraina gali išgyventi tik savo jėgomis ir Europos retkarčiais teikiama finansine pagalba? „The Telegraph“ analitikas pažymi, kad didžiausia ironija yra tai, kad didžiąją dalį Kremliaus išlaidų gynybai tiesiogiai finansuoja pati Europa, kuri 2025 m. planuoja išleisti daugiau nei 20 mlrd. eurų naftos, dujų, anglies ir urano pirkimui iš Rusijos.
Kol Europa toliau skirs daugiau lėšų Putino karo mašinai finansuoti nei Ukrainos gynybai, jos pažadai remti Kyjivą tiek, kiek reikės, skamba gana tuščiai, rašoma leidinyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
