Anot jo, Ukrainos politinė ir karinė vadovybė turi pakankamai valios žengti tokį žingsnį.
„Kalbant apie valią, mes jos turime. Tai mus išgelbėjo vasario 24–25 dienomis. Priešas to nesitikėjo... Ir, jei reikės, patikėkite, niekam rankos nedrebės pasirašytant tai, ką reikia pasirašyti, kad būtų galima sunaikinti objektus, apie kuriuos kalbame.
Be to, mūsų prezidento pareiškimas, kad mes atsakysime būtent į tas teritorijas, iš kurių smogiama, tai aiškiai patvirtina“, – cituojamas O. Danilovas.
Pasak jo, taryba žino, iš kur buvo vykdomi visi raketų smūgiai Ukrainai.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba stebi visus mūsų teritorijoje vykstančius karinius įvykius. Mes žinome apie visus raketų, lėktuvų ar laivų šūvius į mūsų šalį“, – tikino jis.
O. Danilovo skaičiavimu, apie 74 proc. Rusijos smūgių Ukrainai yra nukreipti ne į karinę infrastruktūrą, o dažnai pataiko į civilinius objektus.
Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybes nares, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilinius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyko aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų. Sjevjerodoneckas ir Lysyčanskas neseniai pateko į rusų rankas.
