Anot Rusijos žiniasklaidos bei žmogaus teisių aktyvistų, tarp kaltinamųjų yra 14 esamų arba buvusių elitinės „Azov“ brigados, kurią Rusija laiko teroristine grupuote, narių.
Be to, nuteistos devynios moterys bei vienas vyras, dirbę virėjais arba paramos darbuotojais. Teisme nedalyvavo dvylika kaltinamųjų – 11 jų grįžo į Ukrainą per du apsikeitimus belaisviais, dar vienas kaltinamasis pernai mirė sulaikymo metu.
Visiems jiems pateikti kaltinimai surengus smurtinį perversmą ir užsiimant teroristinės organizacijos veikla. Kai kuriems pateikti papildomi kaltinimai treniruojantis vykdyti teroristinę veiklą.
Jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 13 iki 23 metų.
Rusijos žmogaus teisių grupė „Memorial“, 2022-aisiais laimėjusi Nobelio taikos premiją, visus kaltinamuosius paskelbė politiniais kaliniais.
Anot „Memorial“, kai kurie iš jų buvo sulaikyti pirmaisiais plataus masto karo metais gindami Mariupolio uostamiestį, kuriame jie įsitvirtino rusų pajėgų apgultame „Azovstal“ plieno fabrike. Kiti buvo sulaikyti bandant išvykti iš miesto jį užėmus rusų pajėgoms, teigė grupė.
Ukrainos žmogaus teisių pasiuntinys Dmytro Lubinecas 2023-iaisiais pasmerkė teismo procesus šiems prasidėjus ir pavadino tai dar vienu apgaulingu teismu, vykdomu pačios Rusijos malonumui.
„Rusija ir teisingumas neturi nieko bendra. Pasaulis turi atsakyti į tokius gėdingus apgaulingus Ukrainos gynėjų teismus“, – teigė D. Lubinecas.
„Visiems akivaizdu, jog teisiami turėtų būti ne tie, kurie ginasi, o tie, kurie ėmėsi agresijos, kurie įsiveržė į svetimą žemę ginkluoti, tie kurie su tankais atvyko į nepriklausomos valstybės teritoriją“, – tvirtino ukrainietis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
