Pirmą kartą svarbiausi planetos mokslininkai paskelbtoje ataskaitoje teigė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas siejasi su nelaimėmis, kurias sukelia šiltesnis klimatas. Šiais metais stichinės nelaimės palietė kiekvieną pasaulio kampelį. Fiksuoti ekstremalūs krituliai Vokietijoje ir Kinijoje, žiaurios sausros JAV vakaruose, rekordinis ciklonas Filipinuose ir miškų gaisrai, karščio bangos nuo Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų iki Sibiro, Graikijos ir Turkijos.
Šiandien atmosfera 1,1 º C karštesnė nei buvo prieš pramonės perversmą. Dar liūdniau – naujoje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos analizėje nėra scenarijaus, pagal kurį pasaulis neperžengtų 1,5 º C slenksčio, kurį JAV, ES ir kelios kitos šalys nustatė kaip tikslą. Netgi silpnesnis 2 laipsnių tikslas, kurį pagrindiniai teršėjai Kinija ir Indija nusistatė kaip orientyrus, bus užtemdytas, nebent šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pasiektų piką iki amžiaus vidurio.
Šie skaičiai indikuoja realias pasekmes milijardams žmonių ir daro poveikį žemės ūkiui, žmonių migracijai ir net karams, parodė daugybė pastarųjų dešimtmečių tyrimų.
Ekstremali karščio banga anksčiau būtų užklupusi tik du kartus per šimtmetį ir maždaug kas šešerius metus pasiektų 1,5 laipsnio slenkstį, teigia IPCC. Žemei sušilus 2 laipsniais, karščio bangų galima tikėtis kas ketverius metus.
„Žmonių sukelta klimato kaita jau daro įtaką daugeliui ekstremalių orų ir klimato sąlygų kiekviename pasaulio regione, – apibendrino ataskaitą IPCC autoriai, surinkę 234 mokslininkus 66 šalyse kartu išanalizuoti daugiau nei 14 tūkst. tyrimų. – Įrodymai apie pastebėtus kraštutinumų, tokių kaip karščio bangos, stiprūs krituliai, sausros ir atogrąžų ciklonai, pokyčius ir ypač jų priskyrimą žmogaus įtakai, sustiprėjo nuo to laiko, kai buvo paskelbta ankstesnė 2013 m. ataskaita.“
Naujausioji klimato ataskaita yra pirmoji iš trijų šeštojo mokslo institucijos nuo 1990 m. skelbiamo vertinimo dalių. Pasaulio lyderiai kaip tik dabar bando išspręsti problemą, kaip išstumti anglies dioksidą ir metaną iš savo ekonomikos. JAV Senatas žengia į priekį su infrastruktūros planu, kurio naujos išlaidos bus 550 mlrd. JAV dolerių.
Tikslai mažinti iškastinio kuro naudojimą pastaraisiais metais tapo daug ambicingesni, ypač Europos Sąjungoje nuo 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo priėmimo, ir visai neseniai – Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje. Tačiau dabar vyriausybės susiduria su poreikiu sumažinti klimatą keičiančią taršą, nes nebeįmanoma ignoruoti tokių su oru susijusių katastrofų, kurios kažkada atrodė kaip tolima ateitis.
Nelaimių daugės, siūloma prie jų pratintis
Mokslininkų žinia apie tas nelaimes yra aiški – pripraskite prie jų. Tyrimai rodo, kad šalys turi pradėti labiau saugotis, kad atlaikytų oro nelaimes, kurios tik blogės, nebent bus pašalintas iškastinio kuro išmetimas.
„Manau, kad žmonės vis labiau pradeda bijoti, – sakė Jimas Kossinas, vyresnysis klimato rizikos įmonės „The Climate Service“ mokslininkas, vienas iš IPCC ataskaitos autorių. – Manau, kad tai padės pakeisti žmonių požiūrį. Ir tikiuosi, kad tai paveiks ir tai, už ką jie balsuoja rinkimuose.“
Mokslininkams tapo beveik aišku, kad karščio bangos yra karštesnės, ilgesnės ir dažnesnės. Vandenynai perkaista, dėl to atšilimas užsitęsia. Nepaisant naujų vyriausybių veiksmų, ledynai tirps ir toliau, vandens lygis kils ir tvindys miestus, ir išjudintos audros vis dažniau užklups sausumą.
Ekstremalūs, reti įvykiai vyksta taip greitai, kad mokslininkai vos turi laiko iš naujo kalibruoti savo modelius. Katastrofos griauna visuomenės institucijas ir fizinę infrastruktūrą. Gerėjant mokslininkų gebėjimui numatyti tuos įvykius, žmonės dar labiau nervinasi.
„Tai iš tikrųjų yra pirmieji šių naujų klimato sąlygų požymiai, – sakė ataskaitos autorius ir NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto fizikas Aleksandras Ruane. – Ir aš norėčiau galėti pasakyti, kad egzistuoja nauja norma, kurios sulauksime po dešimtmečio, bet, žinoma, ji ir toliau keisis, kol kokia nors klimato politika nesustabdys teršalų emisijų.“
Nors kritikai dešimtmečius skundėsi, kad įspėjimuose dėl klimato trūksta informacijos apie tai, kaip pasiruošti katastrofiškiems pokyčiams, naujoje ataskaitoje pabrėžiamas didesnis tikslumas, ypač mokslininkų supratimas apie debesų elgesį, o tai leidžia jiems gerokai susiaurinti galimų ateities scenarijų spektrą, teigė Lidso universiteto klimato fizikos profesorius Piersas Forsteris. Tai reiškia, kad viltis dėl silpnesnio būsimo atšilimo „galima atmesti“.
Tačiau gera žinia, pasak P. Forsterio, yra ta, kad mokslininkai tiki, jog sparčiai sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, „temperatūros kilimas gali būti apribotas iki 1,5 laipsnio Celsijaus“.
Mokslininkai taip pat šiek tiek optimistiškiau vertina tai, ar nuo pramonės revoliucijos atmosferoje besikaupiantys išmetamieji teršalai jau sukėlė nesuvaldomą įvykių grandinę, kuri išlaisvintų dar daugiau anglies ar metano, pavyzdžiui, amžinojo įšalo tirpimą ar milžiniškus gaisrus. Tai suteikia vilties, kad šalys gali išvengti tokio scenarijaus, nors P. Forsteris teigė, kad vis dar egzistuoja dinamika, kuri nėra visiškai suprantama.
„Pavojus išlieka“, – sakė jis.
Pranešti blogas naujienas
Rengdamiesi paskelbti IPCC ataskaitą, mokslininkai, kurie atliko tyrimą, ir politikai, patvirtinę esmines rekomendacijas politikos formuotojams, nesutarė, kaip geriausiai pateikti skubų veiksmų poreikį.
Mokslininkams buvo aišku: pasaulis greičiausiai viršys 1,5 º C ribą pagal labiausiai tikėtinus scenarijus, kuriuos jie ištyrė. Agresyviausias kovos su klimatu scenarijus galiausiai pasiektų 1,4 º C ribą, jei smarkiai padidėtų anglies kaupimo miškai ir sukurtos technologijos, kuriomis būtų surenkama anglis iš oro.
Tačiau politikai pasisakė už optimistiškesnį požiūrį – reikia smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad mažėtų pasaulinis anglies dioksido lygis.
Politiniai lyderiai iš esmės norėjo suteikti vilties, kad suderinti veiksmai gali užkirsti kelią artėjančioms katastrofoms.
Ataskaitos papildymai, kurių nebuvo ankstesniuose vertinimuose, buvo įtraukti dėl politinių reikalavimų, nes klimato kaitos sukeltos ekstremalios oro sąlygos sugriovė miestus, sudegino pasėlius ir apvertė gyvenimus. Atlikti nauji tyrimai, naudojant pažangiausius mokslinius metodus, kad būtų galima palyginti konkrečių oro įvykių intensyvumą su žmogaus sukeliamais teršalų išmetimais ir be jų, taip pat modeliuoti regioninio klimato poveikio prognozes.
Autoriai teigė, kad papildymai atspindi tiek mokslo pažangą, tiek dabartinę politinę padėtį.
„Kam rūpi labai išsamus proceso, kuris sukelia kitą reiškinį, paaiškinimas? – klausė Claudia Tebaldi, Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos žemės mokslininkė ir IPCC ataskaitos autorė. – [Mes] žiūrime, kokie kiekiai yra susiję su poveikiu. Kas yra svarbu žmogaus sveikatai užplūdus karščio bangai? Kokia yra minimali, maksimali temperatūra? Ar tai trys dienos, ar penkios dienos?“
Skaičiavimo patobulinimai įgalino tokio tipo tikslias prognozes, sakė Paulas Durackas, Lawrence'o Livermore'o nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje mokslininkas ir IPCC ataskaitos autorius. Mokslininkai dabar gali atlikti galingas simuliacijas, kuriose atsižvelgiama į daugybę kintamųjų, kurie tampa vis sudėtingesni. Pavyzdžiui modeliuoti, kas atsitinka su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu dėl žemės naudojimo pokyčių, tokių kaip miškų naikinimas ar metaną laikančio amžinojo įšalo tirpimas.
Kai kurie iš šių patobulinimų parodė, kad pasaulis jau įšilo 0,1 laipsnio Celsijaus daugiau nei manyta anksčiau, rašoma ataskaitoje.
Mokslininkai taip pat padarė „didelę pažangą“ pasiūlydami kur kas detalesnes prognozes, taip pat tirdami klimato poveikį geografiniam tinklui iki 4 kilometrų, palyginti su 100 kilometrų tinklo blokais anksčiau, sakė Ajovos valstijos universiteto atmosferos mokslininkas Williamas Gutowskis. Tai leido IPCC ataskaitai pirmą kartą priskirti klimato poveikį ir tendencijas regionams, dėl to JAV buvo padalinta į vakarines, centrines ir rytines dalis.
François Gemennas, peržiūrėjęs pirmadienio IPCC ataskaitos skyrius ir parengęs sekančių metų ataskaitos skyrių, teigė, kad didesnis pasitikėjimas klimato mokslu leido tyrėjams pereiti „nuo projektavimo prie prognozavimo“. Tai reiškia konkretesnių teiginių apie tam tikrų ekstremalių įvykių dėsningumą tam tikroje vietoje pateikimą.
„Problema ta, kad jei norime, jog būtų priimti politiniai sprendimai, mums reikia tikro prognozavimo, o ne tik projektavimo, nes projektavimas yra pernelyg miglotas, kad politikos formuotojai galėtų į tai iš tikrųjų atsižvelgti“, – sakė jis.
Globalinės katastrofos
Šią vasarą nelaimių netrūko visame pasaulyje. Ataskaitoje pažymima, kad pastarieji karščių kraštutinumai būtų buvę „labai mažai tikėtini“, jei klimatas nebūtų veikiamas žmogaus. Tikėtina, kad dėl žmogaus veiklos padaugės musonų ir ciklonų kritulių. Dėl didelio jūros lygio kilimo ir kritulių padaugės potvynių. Retesni ekstremalūs įvykiai taps vis dažnesni.
IPCC teigė, kad kartą per dešimtmetį įvykstanti sausra dabar įvyks kas penkeri metai pagal 1,5 º C scenarijų ir kas ketverius metus, kai Žemės temperatūra pakils iki 2 laipsnių.
Net ir dabar, kai vidutinė pasaulio temperatūra pakilo daugiau nei 1 º C nuo 1850–1900 m. vidurkio, tikimybė, kad kartą per 50 metų įvykstanti sausra dabar įvyks kas dešimtmetį, o kartą per dešimtmetį įvykstanti sausra dabar įvyks maždaug kas šešerius metus.
„Tai blogiau nei daugelis gana siaubingų tvirtinimų, kuriuos anksčiau pareiškė tokie žmonės kaip aš“, – sakė Michaelas Wehneris, vyresnysis mokslininkas iš Lawrenco Berkeley nacionalinės laboratorijos ir ataskaitos autorius, rašęs apie kraštutinumus.
Pastaraisiais metais mokslininkai nenorėjo susieti jokių įvykių su klimato kaita – jie sakydavo, kad tokie įvykiai atitiko modelių numatytą poveikį. Šis informacijos pateikimo būdas sukėlė komunikacijos problemą mokslininkams, žurnalistams ir politikos formuotojams, kai jie bandė paaiškinti visuomenei, kas jų laukia ateityje.
Tačiau IPCC ataskaitoje teigiama, kad tikrovė pasikeitė atsiradus vadinamam priskyrimo mokslui. Atsiradusį lauką skatina patobulinta duomenų apdorojimo galia, kuri naudoja modelių rinkinius su žmogaus sukeltomis emisijomis, nepašalinus žmogaus pėdsako. Šis mokslas parodė, kad žmogaus veikla sukėlė katastrofas, tokias kaip uraganas „Harvey“ Teksase 2017 m. ir Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų karščio bangos birželio mėnesį.
„Kai klimato kaita pirmą kartą buvo įtraukta į darbotvarkę, žmonės manė, kad tai kažkas, kas laukia žmonijos ateityje, ir galbūt tai paveiks tik jų anūkus. Tačiau manau, kad tokios diskusijos pasikeitė, iš dalies dėl šių įvykių priskyrimo žmonių veiklai ir kraštutinumų, kuriuos matome“, – sakė Nathanas Gillettas, Kanados aplinkos ir klimato kaitos tyrinėtojas, vadovavęs ataskaitos skyriui apie mokslinius metodus.
Belgijos klimatologas F. Gemennas patyrė šį perėjimą nuo konceptualumo prie konkretumo. Liepos mėnesį patvinusi Ourthe upė užliejo Lježą – miestą, kuriame jis užaugo ir dabar vadovauja vietos universiteto tyrimų centrui. Belgijoje ir Vokietijoje potvyniai pražudė daugiau nei 200 žmonių. Kanclerė Angela Merkel apibūdino žalą kaip „bauginančią“.
„Kaip tyrinėtojui, dirbusiam su tokiais įvykiais visame pasaulyje, tikrai sunku pamatyti tai įvykstant namuose“, – sakė F. Gemennas. Kitą mėnesį jo universiteto komanda pradės mokslinių tyrimų projektą, kuriame bus išnagrinėtas atsakas į potvynius.
„Tai bus labai keista situacija, – prisipažino jis. – Aš supratau, kad fronto linija dabar yra namuose.“
