Tačiau tai prieštarauja netrukus po invazijos pasirodžiusiems perspėjimams, kad šalies ekonomika susitrauks iki 15 proc., ir praėjusį mėnesį oligarcho Olego Deripaskos pasidalintai prognozei, kad tarptautinės sankcijos iki kitų metų visiškai išsekins Kremliaus finansus.
Tiesa, kai kurie ekspertai kritikuoja Tarptautinio valiutos fondo dėmesį tradiciniams ekonominiams rodikliams, tokiems kaip bendrasis vidaus produktas. Esą jų, šio rodiklio analizė yra netinkama, nes, vykstant karui bendrąjį vidaus produktą smarkiai padidina augančios karinės išlaidos.
„Centre for Policy Research“ akademikų tinklo analizė parodė, kad atmetus bendrąjį vidaus produktą, praėjusių metų nuosmukis Rusijai buvo dvigubai blogesnis, nei rodo oficialūs skaičiai.
Ką rodo oficialūs duomenys?
Rusijos bendrasis vidaus produktas 2022 metais sumažėjo, bet ne tiek, kiek daugelis tikėjosi. Vasarį Tarptautinis valiutos fondas paskelbė, kad tikimasi, jog galutiniai skaičiai parodys nedidelį 2 proc. bendrojo vidaus produkto kritimą 2022 metais, kurį seks 0,3 proc. augimas 2023 metais ir beveik 2 proc. pakilimas 2024 metais. Tai siunčia žinią, kad ši 145 mln. gyventojų ekonomika yra tvirta ir gali atlaikyti papildomas karo išlaidas.
Tačiau šis vertinimas apima ir karines išlaidas, kurios nuo invazijos pradžios smarkiai išaugo – ypač kai praėjusiais metais į tarnybą buvo pašaukti 120 000 civilių. Ekonomistas Michailas Mamonovas, Prinstono universiteto sankcijų ekspertas ir „Centre for Policy Research“ narys, perspėja nenaudoti bendrojo vidaus produkto, kaip patikimo rodiklio, bet kuriai tiesioginiame kare dalyvaujančiai šaliai, o ypač Rusijai, kur oficialūs skaičiai nebūtinai atspindi tikruosius rodiklius. Eksperto teigimu, vien išlaidos parduotuvėse sumažėjo 10 proc., o tai parodo, kad realioji ekonomika smarkiai susitraukė.
O kaip dėl kitų ekonomikos sričių?
„Centre for Policy Research“ tyrimas, kurį atliko ekonomistai Adrianas Schmithas iš Europos centrinio banko ir Hanna Sakhno iš Groningeno universiteto, neapsiribojo tik vartojimo išlaidomis. Mokslininkai sukūrė „vidaus paklausos stebėjimo priemonę“, skirtą privataus sektoriaus veiklai įvertinti. Šis modelis yra paremta 15 atskirų šaltinių, įskaitant „Google“ paieškas, lėktuvų bilietų pirkimus ir būsto kainų duomenis.
Šie mokslininkai padarė išvadą, kad sutelkus dėmesį į nekarinę veiklą praėjusių metų Rusijos nuosmukis buvo daug platesnis ir gilesnis nei rodo oficialūs skaičiai. Jų teigimu, privatus vartojimas sumažėjo 4 proc., o ne, kaip nurodoma oficialiuose pranešimuose, 1,8 proc. Tiesa, galutinis įvertinimas, pašalinant visus karinių išlaidų aspektus, yra neįmanomas.
Netgi oficialūs pranešimai leidžia suprasti, kokią žalą patyrė nekarinė Rusijos ekonomika. Bendras Rusijos prekių importas 2022 metų gruodį (palyginus su 2021 metų gruodžiu) sumažėjo apie 20 proc., o technologijų importas sumažėjo 30 proc.
Praėjusiais metais automobilių gamyba sumažėjo 67 proc., kasimo mašinų – 53 proc., o televizijos imtuvų – 36 proc. Tikėtina, kad šis nuosmukis nesibaigs, kol tebegalios sankcijos svarbiems šių įrenginių komponentams.
Ar visuomenė apsipirkinėja kaip įprasta?
Nerimas mažmeninės prekybos srityje atskleidžia karo poveikį paprasto pirkėjo psichologijai. Labai reikalingų ir pageidaujamų daiktų blokada taip pat turėjo įtakos išlaidų mažėjimui, kuris, kaip tikimasi, tęsis ir šiais metais.
Dar blogiau yra tai, kad šeimos, bijodamos ekonomikos žlugimo, disponuojamas pajamas nukreipė į taupomąsias sąskaitas, todėl Rusijoje yra kone didžiausia taupomųjų indėlių palūkanų norma visame išsivysčiusiame pasaulyje – 32 proc. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje ji siekia 9 proc.
Ar papildomos karo išlaidos kenkia?
„Mes nežinome, kiek pinigų liko Maskvai, bet galima pagrįstai manyti, kad jų nėra daug“, – teigė Olegas Icchokis, Rusijos emigrantas ir sankcijų ekspertas iš Kalifornijos universiteto.
Jis pridūrė, kad dėl darbo užmokesčio, kuriuo buvo bandoma privilioti šauktinius, ir papildomos karinės įrangos, reikalingos sunaikintiems tankams ir panaudotoms raketoms pakeisti, gynybos išlaidos padidėjo nuo 4,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto 2021 metais iki 7 proc. pernai.
Išmokos šeimoms, kurios konflikto metu neteko artimųjų, tik padidina karo sąskaitą, o visuotinės pašalpos tiems, kurie turi vaikų, dar labiau ištuštino Rusijos iždą. Akivaizdu, kad bendros vyriausybės išlaidos yra milžiniškos. Sausio mėnesį jos šoktelėjo 59 proc., pranešė Rusijos Valstybinė statistikos tarnyba, ir tai, greičiausiai, yra „pagražintas“ skaičius.
Taigi ar pinigai baigiasi?
Negana to, kad didėja Rusijos išlaidos, vyriausybės pajamos smuko ir toliau mažėja. Rusijos darbuotojai gauna mažas vidutines pajamas, moka labai mažai mokesčių ir jų yra ne tiek daug, palyginti su pensininkais. Šią dinamiką atspindi Pasaulio banko skaičiai: Rusijoje pajamos vienam gyventojui 2021 metais siekė 12 200 JAV dolerių (11 240 eurų), o štai Jungtinėje Karalystėje vienam asmeniui teko 46 510 USD (42 560 eurų).
Rusijos darbuotojų pajamų mokesčio tarifas yra 13 proc. Tiesa, 2021 metais jis buvo pakeltas iki 15 proc. asmenims, kurie per metus uždirba daugiau nei 5 mln. rublių (apie 55 760 eurų). Nors per pirmuosius metus taip pavyko surinko papildomus 83 mlrd. rublių, tokios sumos yra tik maža dalis pajamų, gaunamų pardavus naftą ir dujas – šie pardavimai sudaro didžiąją Rusijos pajamų dalį.
Šios žaliavos davė naudos per COVID-19 pandemiją ir praėjusiais metais, kai iškastinio kuro kainos pakilo į istorines aukštumas. Tačiau pastarieji išteklių kainų kritimai atima iš Rusijos galimybę papildyti karo išsekintą iždą. Rusijos valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, šių metų sausį mokestinės pajamos iš naftos ir dujų, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 46 proc.
Pasak Finansų ministerijos, padidėjusių išlaidų ir mažėjančių pajamų derinys reiškia, kad Rusijos viešųjų išlaidų deficitas sausį pasiekė 25 mlrd. JAV dolerių (apie 23 mlrd. eurų). Tai reiškia, kad metinis deficitas greičiausiai padidės nuo dabartinio 2,5 proc. lygio, o 2022 metų pabaigoje susidaręs 250 mlrd. JAV dolerių einamosios sąskaitos perteklius iki 2023 metų pabaigos gali visiškai išsekti.
Kokių veiksmų imasi Putinas, kad papildytų savo karo biudžetą?
Putinas į tai sureagavo apmokestindamas Rusijos naftos kompanijas taip, lyg jos savo naftą būtų pardavusios aukštesne kaina, kaip „Brent“ naftą, o ne kaip „Urals“.
Grupės ekonomistų, įskaitant Tarptautinio finansų instituto vyriausio ekonomisto pavaduotojos Elinos Ribakovos, atliktas tyrimas parodė, kad kai kurių Rusijos naftos kompanijų pasiekta barelio pardavimo kaina buvo geresnė už „Urals“ etaloną, bet nedaug. „Europos Sąjungos embargas naftos produktams, įsigaliojęs 2023 metų vasario 5-ąją, taps galingu papildomu įrankiu, siekiant toliau pažaboti Rusijos eksporto ir fiskalines pajamas“, – teigiama ataskaitoje.
Dujų pardavimą stabdo į Rytus ir Pietus nukreiptų dujotiekių trūkumas, todėl pramonė yra priversta didžiąją jų dalį laikyti žemėje. Žinoma, kalnakasybos ir trąšų įmonės, kurios per pastaruosius dvejus metus gavo netikėto pelno dėl pasaulinės žaliavų kainos šuolio, sumokėjo vienkartinius mokesčių priedus.
Kitos svarstomos priemonės yra tolesnis pajamų mokesčio didinimas ir santaupų mokestis. Armėnija ir Turkija dažnai yra įvardijamos kaip Rusijos lėšų kanalai, leidžiantys apeiti „Swift“ mokėjimų sistemos bloką, sustabdžiusį Rusijos pinigų judėjimą į užsienį, tačiau Europos Sąjunga ir JAV siekia uždaryti šį kelią.
O jeigu Rusija pasiskolintų daugiau pinigų?
V. Putinas norėjo, kad Rusijos centrinis bankas vasarį sumažintų palūkanų normas, jog namų ūkiams ir įmonėms būtų lengviau išlaidauti naudojant kreditą. Taip jis siekė atgaivinti merdinčią ekonomiką, tačiau jam nepavyko. Banko valdytoja Elvira Nabiullina teigė, kad sumažinus skolinimosi kainą, padidėtų infliacija, kuri jau ir taip artėja prie 12 proc. Paskutiniame centrinio banko posėdyje praėjusį mėnesį pagrindinė 7,5 proc. palūkanų norma buvo išlaikyta.
Didelė infliacija ir išaugusios palūkanų normos greičiausiai išliks, nes vis daugiau Rusijos darbo jėgos ir išteklių yra skiriama karui, o tai stabdo kitų sektorių augimą. Reaguojant į tai, rublis, kuris praėjusiais metais smarkiai išaugo dėl buferinių naftos ir dujų pajamų, vėl smuko, o tai padidino importo išlaidas. Praėjusią savaitę valiuta pasiekė žemiausią lygį, neregėtą nuo 2022 metų balandžio mėnesio ir toliau mažėjo.
Tokie analitikai kaip M. Mamonovas ir O. Icchokis teigia, kad mažėjančių naftos pajamų, smunkančio rublio, skolinimosi iš užsienio bankų apribojimų ir baimingos Rusijos visuomenės derinys šiais metais lems finansinį trūkumą, kurį bus sunku papildyti. Toks požiūris neprieštarauja O. Deripaskos prognozei, kad 2024 metais karui reikalingos lėšos jau bus išleistos.
