Du iš penkių vyresnių nei 50 metų žmonių teigia, kad neturėjo tiek vaikų, kiek norėjo. Pagrindinės to priežastys – ekonominės problemos, sveikatos sutrikimai ir nerimas dėl pasaulio padėties.
Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad jų galimybes kurti šeimą riboja arba ribos finansiniai veiksniai, tokie kaip prieinamas būstas, vaikų priežiūros galimybės ir darbo saugumas.
Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad šeimos kūrimui trukdo sveikatos problemos, o penktadalis paminėjo pasaulinius iššūkius – klimato kaitą, karus ir pandemijas.
Šie duomenys gauti iš naujos Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. žmonių iš 14 šalių penkiuose žemynuose.
Gimstamumo rodikliai mažėja beveik visose pasaulio dalyse, tuo tarpu gyvenimo trukmė toliau ilgėja. Politikai ir komentatoriai, tokie kaip Elonas Muskas, reiškia susirūpinimą, kad ateityje dirbančiųjų ir pensininkų santykis apsunkins jaunesnių kartų galimybes išlaikyti vyresniuosius.
„Daugybė žmonių negali sukurti tokios šeimos, kokios norėtų“, – sako UNFPA vykdomoji direktorė Natalia Kanem.
„Problema nėra noro stoka, o pasirinkimo trūkumas, turintis didelių pasekmių tiek asmenims, tiek visuomenei. Tai – tikroji gimstamumo krizė. Sprendimas slypi atsakuose į žmonių poreikius: apmokamos šeimos atostogos, prieinamos vaisingumo priežiūros paslaugos ir palaikantys partneriai“, – tęsė ji.
Respondentų atsakymai skyrėsi priklausomai nuo šalies, kurioje jie gyvena
Tyrimas buvo atliktas 4 Europos, 4 Azijos, 3 Afrikos ir 3 Amerikos šalyse.
Pasak ataskaitos redaktorės Rebeccos Zerzan, šalys buvo atrinktos taip, kad atspindėtų skirtingus kultūrinius kontekstus, gimstamumo rodiklius ir politinius požiūrius.
Pavyzdžiui, tyrime dalyvavo šalis su mažiausiu pasaulyje gimstamumo rodikliu – Pietų Korėja, bei šalis su vienu aukščiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje ir didžiausiu gyventojų tankiu savo žemyne – Nigerija.
Kitos tyrime dalyvavusios šalys: Indija, JAV, Indonezija, Brazilija, Meksika, Vokietija, Tailandas, Pietų Afrika, Italija, Marokas, Švedija ir Vengrija.
Atsakymai labai skyrėsi priklausomai nuo šalies, kurioje jie gyvena. Pavyzdžiui, Nigerijoje trečdalis vyrų (ir tik 21 proc. moterų) nurodė norintys turėti keturis ar daugiau vaikų. Panašios tendencijos stebėtos Pietų Afrikoje.
Tuo tarpu Pietų Korėjoje, Tailande, Italijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje tokį norą išreiškė mažiau nei 5 proc. respondentų.
Vaisingumo problemos buvo dvigubai dažnesnės JAV (16 proc.) nei kaimyninėje Meksikoje (8 proc.).
Pietų Korėjoje 3 iš 5 respondentų kaip pagrindinę kliūtį nurodė finansinius suvaržymus. Tačiau Švedijoje, kur tiek vyrams, tiek moterims suteikiama 480 dienų apmokamų tėvystės atostogų už kiekvieną vaiką (kurios taip pat gali būti perduotos seneliams), tokią kliūtį minėjo vienas iš penkių respondentų.
Nors Švedijoje yra palankios socialinės priemonės, gimstamumo lygis vis tiek išlieka vienas žemiausių pasaulyje. R. Zerzan teigimu, tai rodo, kad nėra vieno lemiamo veiksnio, paskatinančio žmones susilaukti vaikų.
„Trečdalis Švedijos gyventojų mano, kad vaikų auginimas pareikalaus per daug laiko ir energijos. Be to, lyginant su kitomis šalimis, daugiau žmonių išreiškė susirūpinimą dėl klimato kaitos ir vaiko gimimo į neaiškią ateitį“, – aiškino ji.
Nenumatytas nėštumas ir mažesnis nei pageidaujamas vaikų skaičius
Įdomu tai, kad nepaisant kalbų apie mažėjantį gimstamumą, beveik trečdalis apklaustųjų teigė patyrę ar turėję partnerį(-ę), patyrusį(-ią) nenumatytą nėštumą.
Pasauliniu mastu nenumatyti nėštumai sudaro apie pusę visų nėštumų.
Maroke ir Pietų Afrikoje apie pusė žmonių yra patyrę neplanuotą nėštumą. Tose pačiose šalyse daugiau nei pusė apklaustųjų taip pat susidūrė su nesugebėjimu susilaukti vaikų pageidaujamu metu.
Apskritai vienas iš aštuonių žmonių patyrė ir neplanuotą nėštumą, ir kliūtis susilaukti vaikų tada, kai to norėjo.
„Kur tik pažvelgtume, žmonės kovoja dėl galimybės laisvai įgyvendinti savo reprodukcinius siekius“, – sakoma ataskaitoje.
Tiek šalyse su aukštu, tiek su žemu gimstamumu žmonės nurodė turėję arba daugiau, arba mažiau vaikų, nei norėjo. Tai rodo, kad kliūtys siekti idealaus šeimos modelio egzistuoja visur.
Ką dėl to galima padaryti?
Ataskaitoje pabrėžiama, kad problema reikalauja nuoseklių politinių sprendimų. Tačiau įspėjama dėl politikos, kuri yra trumpalaikė arba orientuota į kontrolę – pavyzdžiui, verčiant žmones naudoti kontracepciją arba jos atsisakyti.
„Nepriklausomai nuo to, ar politika yra prievartinė, ar ne, manyti, kad gimstamumo rodiklius galima reguliuoti tarsi vandens čiaupą, yra labai pavojinga“, – rašoma ataskaitoje.
Daugelis šalių, kurios šiandien siekia padidinti gimstamumą, dar visai neseniai stengėsi jį mažinti. Pavyzdžiui, Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Tailandas ir Turkija dar 1986 m. siekė sumažinti gimstamumą taikydamos įvairias politines priemones. Tačiau iki 2015 m. visos šios šalys perėjo prie gimstamumo skatinimo politikos.
Šiandien visose penkiose šalyse bendras gimstamumo rodiklis yra mažesnis nei du vaikai vienai moteriai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
