Pasak Prezidentūros, susitikimas pradėtas nuo itin gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių aptarimo. Lenkijos ministras pirmininkas padėkojo G. Nausėdai už Lietuvos ir Lenkijos santykių tvirtinimą ir sutampančias nuostatas aktualiausiais šių dienų tarptautinės politikos klausimais.
Šalių vadovų pokalbyje daugiausia dėmesio skirta situacijai Baltarusijoje ir galimiems jos raidos scenarijams aptarti.
Prezidentas priminė, kad Lietuva nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos išrinktu Baltarusijos vadovu, nes rinkimai, organizuoti rugpjūčio mėnesį, nebuvo nei laisvi, nei demokratiški. Jis akcentavo, kad Lietuva tikisi agresijos prieš taikius Baltarusijos piliečius nutraukimo, dialogo tarp Baltarusijos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, taikaus Baltarusijos valdžios perdavimo.
G. Nausėda taip pat priminė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys sutarė dėl sankcijų Baltarusijai ir pakvietė Lenkiją prisidėti prie šios iniciatyvos, taip pademonstruojant solidarumą su agresiją patiriančia taikia Baltarusijos tauta.
Šalių vadovai aptarė artėjančio EVT susitikimo darbotvarkę. Sutarta paraginti Europos Sąjungos institucijų vadovus didinti bendrosios rinkos atsparumą ir konkurencingumą, ypač pandemijos laikotarpiu. Kalbėta apie kovos su klimato kaita planus ir mobilumo paketo įgyvendinimo klausimus.
Šalių vadovai akcentavo NATO ir transatlantinių ryšių svarbą šalių nacionaliniam saugumui. Dėmesys skirtas nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimo klausimui.
Pasak Prezidentūros, sutarta griežtai vertinti Astravo AE veiklos pradžią, boikotuoti jos gaminamą elektros energiją bei toliau dėti pastangas, kad šis klausimas nebūtų paliktas ES darbotvarkės paraštėse.
Susitikime sutarta skatinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimo eigą.
Prezidentas priminė, kad 2021-ieji Lietuvoje paskelbti Gegužės 3-iosios dienos Konstitucijos metais, ir pasiūlė kartu pažymėti 230-ąsias Konstitucijos metines.
Susitikimas, pasak Prezidentūros, vyko simbolinę dieną – prieš 81 metus, 1939 metų rugsėjo 17 dieną, Sovietų Sąjunga įsiveržė į Rytų Lenkijos teritoriją. Minėdami šią tragišką datą, šalių vadovai sutarė sutelkti jėgas kovai su Rusijos propaganda ir pastangomis perrašyti istoriją.
„Ši data žymi Sovietų Sąjungos agresijos pradžią prieš Lenkiją Antrojo pasaulinio karo metu. Mes niekada nepamiršime skriaudos, sovietų režimo įvykdytos prieš Rytų Europos ir Baltijos šalis. Mūsų bendra misija užtikrinti, kad Antrojo pasaulinio karo istorija nebūtų klastojama“, – teigė G. Nausėda.
Vilniuje ketvirtadienį rengiamas bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis.
Prieš bendrą sesiją taip pat numatomi dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos premjerų bei ministrų pokalbiai. Juose planuojama apibendrinti šalių partnerystę, skirti dėmesio kultūrinių ryšių ir bendros istorinės atminties politikos stiprinimui, bendradarbiavimui švietimo srityje
