„Turime prisiminti, kad nuo tos akimirkos, kai Švedija potencialiai pateiks paraišką, o NATO pasakys, kad nori, jog Švedija prisijungtų, NATO bus labai tvirtai įsipareigojusi užtikrinti Švedijos saugumą“, – sakė J. Stoltenbergas Švedijos visuomeninei televizijai SVT.
„Turime keletą būdų, kaip tai padaryti, be kita ko, sustiprinus NATO ir NATO pajėgų buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą“, – nurodė jis.
Įvykus istoriniam posūkiui, išprovokuotam Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija – dvi prie jokių karinių aljansų neprisijungusios šalys – svarsto galimybę stoti į NATO.
Abiejų Šiaurės šalių sprendimo laukiama jau artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Aljanso išplėtimas gali supykdyti Maskvą, kuri įspėjo apie „pasekmes“, jei kaimynės pateiks paraiškas.
Vienas iš aktualiausių klausimų – abiejų šalių saugumas paraiškos teikimo proceso metu, kuris gali užtrukti kelis mėnesius, nes kiekviena iš 30 NATO valstybių narių turi ratifikuoti paraiškas dėl narystės.
Tik visateisėms narėms galioja NATO 5-asis straipsnis – kertinis Aljanso principas, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Pastarosiomis savaitėmis Stokholmas ir Helsinkis vedė derybas su keliomis pagrindinėmis NATO valstybėmis, kad gautų „saugumo garantijų“.
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį sakė, kad jau įvyko diskusijos su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis, ir pabrėžė, kad greitas ratifikavimo procesas būtų „geriausia saugumo garantija“.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde, kuri ketvirtadienį baigė vizitą Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose, antradienį Vašingtone pareiškė, kad JAV yra pasirengusios suteikti „įvairias saugumo garantijas“ paraiškų teikimo proceso metu.
Naujienų agentūros AFP paprašytas tai pakomentuoti, JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai teigė esąs „įsitikinęs“, kad pavyks rasti sprendimą.
