Karas Ukrainoje parodė, kad ginklų ir amunicijos atsargos yra per mažos, o gamybos pajėgumai per menki, kalbėjo J. Stoltenbergas. Be to, esą yra didelių spragų dėl suderinamumo, t. y. ginkluotųjų pajėgų gebėjimo bendradarbiauti daugiataučiu pagrindu.
Kaip to pavyzdį J. Stoltenbergas nurodė problemas Vokietijos ir Nyderlandų korpuse. Čia standartinė olandų 155 mm amunicija negali būti naudojama vokiečių haubicose ir atvirkščiai.
Tačiau kaip teigiamą bendrų projektų pavyzdį J. Stoltenbergas paminėjo F-35 naikintuvus, kurie gaminami ne tik JAV, bet ir Belgijoje, Kanadoje, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Be to, kaip tik antradienį pasirašyta bendra nauja sutartis dėl „Stinger“ oro gynybos raketų pirkimo, kurios vertė – beveik 700 mln. JAV dolerių (646 mln. eurų).
Kad būtų pagerintas pastangų planavimas, susitarimas, Aljanso duomenimis, numato, kad visos sąjungininkės ateityje turės pateikti nacionalinius gynybos pramonės planus. Be to, bus dar daugiau bendrų pirkimo projektų ir iniciatyvų dėl vadinamosios karui svarbios amunicijos įsigijimo. Šiai kategorijai, pavyzdžiui, priskiriamos raketos oro gynybos sistemoms, tikslia valdomi sviediniai ir 155 mm artilerijos amunicija.
Konkreti investicijų suma NATO narių susitarime neminima. Tačiau, anot pareigūnų, naujiems tikslams pasiekti reikės dešimčių, o gal net šimtų milijardų eurų.
